Finansavimas

Technologinė pažanga ir automatizacija iš esmės keičia darbo vietas ir darbo rinkos tendencijas visame pasaulyje, Lietuva – ne išimtis. Vidutinė tikimybė, jog Lietuvoje darbo vieta bus automatizuota siekia net 54 proc. (antras aukščiausias rezultatas tarp OECD valstybių po Slovėnijos). Penktadalis darbo vietų susiduria su aukšta (didesne nei 70 proc.) automatizacijos rizika. Anot „Poliarizacijos hipotezės“ automatizacija keičia rutininius darbus, kuriems atlikti reikalingi vidutiniai įgūdžiai, tuo tarpu žemų ir aukštų įgūdžių reikalaujančios darbo vietos automatizacijos nepaveikiamos ir dėl to šių dviejų grupių įgūdžių paklausa auga, taip sukuriant poliarizaciją tarp įgūdžių paklausos (Acemoglu, Autor, 2010).Ar poliarizacija vyksta Lietuvoje? Kol kas aiškių įgūdžių poliarizacijos tendencijų šalyje nebuvo pastebėta. Manoma, kad dėl to, jog užimtumas apdirbamojoje gamyboje, kuri yra labiausiai pažeidžiama automatizacijai, iki šiol liko stabilus ir pernelyg nenukentėjo (Galdikienė, 2020, p. 168). Vis dėlto, tyrinėjant įgūdžius ir jų kaitą Lietuvoje, nebuvo atsižvelgta į vieną itin šaliai aktualią tendenciją – regioninius skirtumus. Tačiau gali būti, kad įgūdžių poliarizacija Lietuvoje vyksta, tačiau ne šalies, o regioniniu mastu. Vilnius ir Kaunas, kurie turi stiprias mokslo bazes, žymūs universitetais ir aukštesnės pridėtinės vertės ekonomine veikla, inovacijų gyvenimo cikle turėtų būti viena koja priekyje, palyginus su likusia Lietuva.Projekto metu bus nagrinėjama, kokią reikšmę įgūdžių kaitai Lietuvoje turi geografija, t.y. regioninė Vilniaus/Kauno ir likusios Lietuvos skirtis ir ar ji maskuoja šalyje vykstančią poliarizaciją. Atsakymas į šį klausimą itin aktualus praktiškai, kadangi galėtų atskleisti ir tai, kurie regionai jau nukentėjo, arba gali labiausiai nukentėti nuo automatizacijos ateityje. Projekto metu bus renkami, sisteminami ir agreguojami duomeny apie įgūdžių poliarizaciją Lietuvoje regioniniu lygmeniu bei atliekama statistinė šių duomenų analizė.