Finansavimas

Pagal kalinių, tenkančių 100 tūkstančių gyventojų, skaičių, Lietuva pirmauja tarp ES valstybių, o iš maždaug 5000 Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje kasmet kalinčių asmenų, net 65% laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Pakartotinių teistumų problematika yra aktuali ir kitose šalyse, todėl siekiama laisvės atėmimo bausmės laiką kiek galit labiau išnaudoti nuteistųjų resocializacijai, t.y. tinkamų ir efektyvių korekcinių priemonių, nukreiptų į jų kriminalinio recidyvo mažinimą, taikymui. Nors Rizikos-poreikių-atliepiamumo modelis jau keletą dešimtmečių yra pripažįstamas kaip tinkamiausias planuojant nuteistųjų korekcines intervencijas, vienas iš jo sudėtinių dalių, atliepiamumo principas, neturi aiškaus apibrėžimo ir vieningos sampratos. Dažniausiai šis principas tyrinėjamas vertinant specialisto ir korekcinės intervencijos charakteristikas, paties nuteistojo individualias ir tarpasmenines charakteristikas paliekant nuošalyje. Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti ir aprašyti atliepiamumą operacionalizuojančio konstrukto – pasirengimo intervencijoms – ypatumus bei jo raišką skirtingais laisvės atėmimo bausmės etapais prognozuojančius veiksnius. Šiuo projektu yra siekiama prisidėti prie teorinių prielaidų apie tinkamą ir efektyvią nuteistųjų resocializaciją plėtojimo bei empirinio veiksnių, numatančių nuteistųjų įsitraukimą į resocializacijos procesą pagrindimo. Tyrimo rezultatai padės formuoti įrodymais grįstais praktikas, orientuotas ne tik į kriminogeninių poreikių mažinimą, bet ir kitų, ne mažiau svarbių, nuteistųjų psichosocialinio funkcionavimo aspektų atliepimą, siekiant užkirsti kelią laisvės atėmimo bausmes atlikusių nuteistųjų kriminaliniam recidyvui.