Finansavimas

2019 m. rugsėjį įsigaliojo Konstitucijos pataisos, įtvirtinančios individualaus konstitucinio skundo institutą. Šio instituto paplitimas Europoje rodo, kad toks Lietuvos pasirinkimas atspindi bendras Europines tendencijas. Vis dėlto nors ši priemonė suteikia individams galimybę apginti savo pažeistas teises bei įsitraukti į valstybės valdymo procesus, jos efektyvus įgyvendinimas daugumoje valstybių susiduria su tam tikrais iššūkiais, panašios tendencijos atsispindi ir pirmojoje individualių konstitucinių skundų priimtinumo praktikoje Lietuvoje. Šio projekto tikslas – sistemiškai išanalizuoti ar Lietuvos konstitucinio skundo modelis (ir kitos priemonės) užtikrina, kad šis institutas būtų efektyvus žmogaus teisių apsaugos įrankis (t. y. ar jis atitinka Lietuvos visuomenės ir teisinės bendruomenės lūkesčius, teisinės sistemos galimybės, Europos valstybių tendencijas), identifikuoti probleminius konstitucinio skundo modelio aspektus ir pateikti siūlymus, kaip būtų galima tobulinti konstitucinio skundo modelį įtvirtinantį teisinį reguliavimą bei rekomendacijas dėl kitų priemonių galinčių užtikrinti šio instituto efektyvumą. Projektas bus vykdomas, be kita ko, duomenis renkant kitų ES valstybių konstituciniuose teismuose, siekiant susipažinti su šių valstybių patirtimi sprendžiant šios priemonės įgyvendinimui kylančius iššūkius, kad šią patirtį būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Gauti tyrimo rezultatai monografijos, straipsnių, rekomendacijų, pranešimų pavidalu bus pristatyti nacionalinei ir tarptautinei bendruomenei. Projektas prisidės prie Lietuvos ir lyginamųjų konstitucinės justicijos tyrimų plėtros. Šio tyrimo rezultatus bus galima panaudoti tobulinant konstitucinio skundo modelį ir jo įgyvendinimą Lietuvoje. Tyrimo rezultatai taip pat būtų naudingi: subjektams, turintiems teisę kreiptis su konstituciniu skundu; Konstituciniam Teismui įgyvendinant savo įgaliojimus šioje srityje; konstitucinės justicijos studijų procesui.