Finansavimas

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse diegiamas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas ir atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, kurie keičia požiūrį į ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo kokybę bei rezultatus. Tyrimo tikslas –atskleisti, kokias pažangias inovatyvias pedagogines praktikas, ugdymo metodus bei ugdymo priemones taiko pedagogai ir kokių priemonių labiausiai pasigendama įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
Vykdant tyrimą taikyta mišri kiekybinių ir kokybinių tyrimų strategija. Tyrimą sudarė du tarpusavyje susiję etapai. Pirmiausia atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu išsiaiškinta šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityje įgyvendinamų pažangių praktikų ir inovacijų situacija, nustatytos sritys, kuriose ugdymo kokybė aukštesnė ir kuriose pedagogams reikia daugiau paramos, atskleistas pažangių praktikų poveikis vaikų pasiekimams ir ugdymosi kokybei, pedagogų profesiniam tobulėjimui ir šeimų poreikių tenkinimui.
Buvo atliktas kokybinis tyrimas, siekiant atskleisti vertingas pažangias praktikas, jų poveikį ugdymo kokybės kaitai, inovacijų vadybos ypatumus, inovatyvių pedagoginių praktikų paieškos, kūrimo ir įgyvendinimo barjerus bei paramos poreikį įstaigoms.
Tyrimo imtis - 5374 respondentai Lietuvos valstybinių ir privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo pedagogai, kiti pedagoginiai darbuotojai, ugdytinių tėvai arba globėjai.
Apibendrinant tyrimą galima teigti, kad pedagogai pripažįsta naujovių diegimo poveikį vaikų ugdymui, jų pasiekimams ir kompetencijoms, pedagogų profesiniam tobulėjimui.
Tyrime lyginama didmiesčių, miestų ir kaimų, dirbančių valstybinėse bei privačiose ugdymo įstaigose, pedagogų nuomonė apie inovatyvių priemonių, veiklų ir būdų įgyvendinimą.
Kiekybinis tyrimas atskleidė pažangias pedagogines praktikas skatinančius veiksnius (švietimo politikos, vadybiniai ir metodiniai veiksniai; vaikų, tėvų ir pedagogų keitimosi inovatyviomis idėjomis veiksniai) bei inovatyvių pedagoginių praktikų įgyvendinimo trukdžius (trukdžiai, susiję su įstaigos struktūra, finansais, personalo kvalifikacijos tobulinimu, trukdžiai, susiję su pedagogų amžiumi, motyvacija ir gebėjimais, trukdžiai, susiję su inovacijų stokojančia įstaigos kultūra bei vadovų ir tėvų palaikymo stoka).
Kokybinis tyrimas atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinamos tiek STEAM, tiek ir Darnios plėtros įvairios inovatyvios veiklos, naudojamos modernios priemonės ir taikomi inovatyvūs ugdymo būdai. Tyrimas išryškino skirtingus pedagogų gebėjimus kurti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo inovatyvias veiklas ir praktikas ir nepakankamą pedagogų orientavimąsi į vaikų ugdymo(si) rezultatus (pasiekimus ar kompetencijas).
Vadybinių inovacijų kūrimo ir sklaidos aspektų tyrimas atskleidė, kad inovacijos šiame sektoriuje daugeliu atveju yra kuriamos, inicijuojamos pačių pedagogų, kuriuos skatina vadovai, savivaldybių ar kitų institucijinicų ijuojami projektai, konkursai ir pan. Įvardinti ir neigiami aspektai inovacijų vadybos srityje (pvz. stokojama bendradarbiavimo su universitetais, tobulintina pedagogų profesinio augimo sistema, projektų iniciavimo ir partnerių paieškos bazė ir kt.)
Tyrimo ataskaitoje pateiktos išvados ir rekomendacijos dėl metodinės medžiagos priemonių rinkinių pedagogams, įgyvendinantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.