Finansavimas

Nemažai mokslinių klausimų kyla COVID-19 priešakyje: kada sportininkas po COVID-19 infekcijos gali pradėti sportuoti, kad nepakenktų savo sveikatai? Kaip geriau valdyti sportininkų grįžimą į sportą? Kaip užtikrinti maksimaliai saugų grįžimą į sportą? Kalbame ne tik apie pridėtinės žmogiškosios vertės išsaugojimą, bet ir sportininko kokybišką integraciją ir grįžimą į savo „darbą“ – aukšto meistriškumo sportą. Būtina suprasti kokios artimosios ir tolimosios komplikacijos po šios infekcijos pasireiškia sportininkams. Deja, Lietuvoje dar nėra atliekama sistemingo nusiskundimų jaučiančių sportininkų registro ir testavimo. Visos infekcijos dažniausiai pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu ir mialgija, taip pat išsivysto dehidracijos, raumenų irimas ir pradžioje tik kardiometaboliniai funkciniai sutrikimai. Fizinio krūvio metu, kuomet po ligos per anksti sugrįžtama į sportą, gali pasireikšti, pirmiausia, infekcijos perdavimu kitiems priklausomai nuo jos agresyvumo, o paskui asmens ligos paūmėjimu, raumenų jėgos ir ištvermės praradimu, nes adaptacija krūviui po ligos yra itin bloga, gali pasireikšti neurologiniais sutrikimais, įskaitant koordinacijos sutrikimus, rabdomiolize, bet, blogiausia, gali išsivystyti ir širdies raumens pažaida, kuri greitai progresuoja ir gali ištikti staigi mirtis. Ši komplikacija prie COVID-19 infekcijos ganėtinai dažna. Todėl būtinos rekomendacijos, pirmiausia, kaip racionaliai ir greitai nustatyti esamą sveikatos būklę, neleisti išsivystyti grėsmingoms komplikacijoms, po to saugiai laipsniškai grįžti į sportą, pereinant nuo vienos fizinio krūvio fazės link kitos kartu su likusių ligos simptomų stebėjimu. Taigi norint padėti aukšto meistriškumo sportininkams siekiant aukščiausių rezultatų bei užkirsti kelią galimoms grėsmingoms komplikacijoms būtina gera besivystančių komplikacijų kontrolė bei saugus grįžimo į sportą algoritmas, atliepiantis pažangias taikomosios technologijos potėmę.