Finansavimas

Šiuo projektu siekiama tarptautiniu lyginamuoju požiūriu išanalizuoti elektroninių priemonių taikymo baudžiamojoje justicijoje galimybes ir veiksmingumą. Įtariamųjų ir nuteistųjų elgesio kontrolės elektroninėmis priemonėmis galimybės pastaraisiais metais Lietuvoje buvo labai išplėstos. Ši tendencija atitinka konservatyviąją baudžiamosios politikos kryptį propaguojančių politikų idėjas Europoje ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse. Jas kritikuoja dauguma kriminologų, nes tokia kontrolės kultūra (D. Garland) remiasi paviršutiniškais elektroninių priemonių įtakos asmenų elgesiui vertinimais, ją skatina tik įsivaizduojama jų veiksmingumo iliuzija, nepagrįstai plečiant kontrolės priemonių tinklą, ji sukelia daug neigiamų padarinių ir nepatogumų kasdieniame įtariamųjų ir nuteistųjų asmenų ir jų šeimų narių gyvenime, nuolankiai paklūsta rinkos dalyvių valstybės institucijoms daromam spaudimui pirkti brukamas technologijas. Galiausiai jos kainuoja labai brangiai, o be socialinio pedagoginio palydėjimo jų poveikis asmenų elgesiui yra minimalus ar netgi negiamas. Į šias problemas dėmesį yra atkreipęs ir Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 2014 m. priimtoje rekomendacijoje. Visgi mokslinio vertinimo, lyginamosios analizės ir empirinių tyrimų apie elektroninių priemonių taikymą baudžiamojoje justicijoje Lietuvoje faktiškai nėra. Jų taikymo plėtra iš esmės remiasi tik buitiniu įsivaizdavimu, kad jos bus savaime veiksmingos ir efektyvios. Projekto poreikis ir nauda - šioje mokslinėje stažuotėje bus analizuojama Europos šalių patirtis taikant elektronines įtariamųjų ir nuteistųjų elgesio kontrolės priemones baudžiamojoje justicijoje, susipažįstama su empirinių kriminologinių tyrimų rezultatais, veiksmingumo kriterijais, taikymo praktika, mokslinėmis diskusijomis apie šių priemonių taikymo perspektyvas. Atliktos analizės rezultatai bus skelbiami mokslinejė publikacijoje, bus parengtas empirinio tyrimo instrumentas elektroninių priemonių taikymo moksliniam vertinimui Lietuvoje.