Finansavimas

Esant dideliems emigracijos mastams, visuomenėje plačiai aptariami jaunų protų nutekėjimo į užsienį ir kalbos praradimo klausimai. Vyrauja įvairios baimės, kad lietuvių kalba emigracijoje išnyks, todėl šiuo projektu siekiama išsiaiškinti, kokios yra jaunų asmenų (14–26 m.), emigravusių iš Lietuvos su tėvais arba gimusių emigracijoje, kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys. Norėdama įgyvendinti projekto tikslus, studentė atliks 10–12 sociolingvistinių kokybinių interviu, kuriais bus siekiama sužinoti, ar į svetimą šalį emigravę ar joje gimę jaunuoliai stengiasi vartoti ir išlaikyti lietuvių kalbą savo gyvenime. Kadangi emigravę arba emigracijoje gimę ir užaugę jauni asmenys yra sunkiai pasiekiama grupė, studentė respondentų ieškos per savo pažįstamus, socialiniuose tinkluose ir atliks interviu naudodamasis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis (pavyzdžiui, per „Skype“). Norėdama tinkamai išanalizuoti duomenis, studentė, pasirinkusi vieną iš kokybinių duomenų analizės programų (pavyzdžiui, „Maxqda“), duomenis susistemins, sukurs analizei parankų „reikšmių medį“. Bus siekiama, kad tyrimas atskleistų, kokią reikšmę išlaikant ir vartojant lietuvių kalbą, turi laikas, kada vaikas buvo išvežtas į emigracijos šalį, kokią reikšmę turi šiuolaikinės komunikacijos priemonės, interneto ištekliai ir galimybė bet kada grįžti į Lietuvą. Tyrimo rezultatai parodys tendenciją, ar labai svarbi asmenų grupė – jaunimas, kurie gimę ne Lietuvoje ar būdami vaikai išvažiavo iš Lietuvos su tėvais, – nusiteikę išlaikyti emigracijoje lietuvių kalbą, nes būtent jaunų žmonių nusiteikimas yra esminis išlaikant kalbą. Apibendrinus duomenis, bus ruošiamas pranešimas studentų mokslinei konferencijai ir ataskaita.