Finansavimas

Šiuo projektu siūloma atlikti vienos iš didžiausių Lietuvos ekologinių katastrofų - 1989.03.20 d. įvykusios Jonavos "Azoto" avarijos - atminties pėdsakų dabartyje ir šių pėdsakų socio-kultūrinių padarinių tyrimą. Tyrimo metu bus siekiama įvertinti kokį vaidmenį likvidacijos metu žmonių išgyventi įvykiai, jų atmintis ir tuometinės valdžios eko-politiniai sprendimai vaidina įvykius išgyvenusiųjų ekologinėse pažiūrose. Numatomą, kad tyrimą sudarys du pagrindiniai etapai: 1. Pirmąjį etapą sudarys su avarija susijusių archyvinių dokumentų, spaudos straipsnių ir literatūros paieška, bei šių rašytinių šaltinių turinio kokybinė analizė, kurios metu bus suformuotas galimų su avarija susijusių informantų sąrašas ir parengtas interviu klausimynas. Pirmojo tyrimo etapo eigoje taip pat bus apsvarstomos metodologinių tyrimo nuostatų korekcijų galimybės, formuojamos bei gryninamos teorinės tyrimo prielaidos, iškeliamos hipotezės. 2. Antrąjį etapą sudarys pusiau struktūruotų interviu serija, sudaryta iš 10-15 interviu. Numatoma, kad kiekvienas interviu bus apie 2 valandų trukmės. Visi interviu bus transkribuoti ir analizuojami indukcinės kokybinės turinio analizės metodu. Šios analizės pagalba susisteminta medžiaga bus analizuojama, interpretuojama ir komentuojama, taip atsakant į pagrindinius tyrimo klausimus. Tiek tarpiniai, tiek galutiniai rezultatai bus viešinami mokslinėse konferencijose (1 etape numatytos dvi: viena tarptautinė ir viena nacionalinė, 2 etape - viena tarptautinė), komandiruotėje ir mokslo straipsniuose (numatoma publikuoti bent 3 mokslo straipsnius recenzuojamuose ir Scopus ir/arba WoS referuojamuose žurnaluose: vieną pirmame tyrimo etape ir du antrame). Be to, numatoma galimybė rezultatų sklaidai bendradarbiauti su žiniasklaida.