Finansavimas

Viešosios politikos įgyvendinimas prasideda nuo intencijų. Todėl politiniai pažadai – neatsiejama demokratijos ir viešosios politikos dalis. Tačiau iki šiol nėra vieningo sutarimo dėl jų tikrosios vertės politiniame procese. Pastaraisiais metais pradėta nagrinėti Vakarų Europos ir Kanados politiikų pažadus ir jų įgyvendinimui įtakos turinčius veiksnius, bet Lietuvoje iki šiol neatlikta sisteminių ir metodologiškai pagrįstų Seimo narių veiklos vertinimų. Įgyvendinant šį projektą siekiama ieškoti atsakymo į klausimą, kaip vienmandatininkų duoti priešrinkiminiai pažadai susiję su įgyvendinamais sprendimais Lietuvoje ir kokios priežastys lemia šių programų tapimą realiomis politikos priemonėmis. Analize iekiama spręsti teorinį ir praktinį ginčą, apie tai, ką apskritai reiškia politiniai pažadai politikos įgyvendinimo procese. Taip pat išplėsti metodologinę, geografinę ir sisteminę politinių pažadų įgyvendinimo tyrimų aprėptį, įtraukiant Lietuvos kaip mišrios rinkimų sistemos atvejį ir sutelkiant dėmesį į mažoritariniame elemente – vienmandatėse apygardose – išrinktų politikų priešrinkiminių pažadų įgyvendinimą. Studijų metu universitete daugiau dėmesio skiriama teoriniams viešosios politikos ir kiekybinių metodų modeliams, tačiau stinga jų pritaikymo praktikoje. Dėl to šis tyrimas leistų įgyti trūkstamų įgūdžių ir praktiškai analizuoti politikos sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą Lietuvoje. Projektas galėtų paskatinti tolesnius tyrimus ir analizes šioje viešosios politikos tyrimų srityje, prisidėtų prie geresnio supratimo kaip pažadai virsta sprendimais, kaip užtikrinama politikų atskaitomybė rinkėjams ir kokią įtaką viešajai politikai daro mišri rinkimų sistema. Įgyvendinant projektą bus atliekama literatūros apžvalga, tyrimų ir metodologinių prieigų analizė, renkami priklausomo ir nepriklausomų kintamųjų duomenys, atliekama statistinė duomenų analizė, rnegiamos išvados ir tyrimo ataskaita.