Finansavimas

Kalcio jonų elektroporacijos panaudojimas krūties vėžio gydymui Pagal turimus duomenis yra žinoma, kad mūsų šalyje apie 3 % gyventojų serga vėžinėmis ligomis . Lietuvoje dažniausia onkologinė liga, su kuria susiduria moterys yra krūties vėžys. Pagal Higienos instituto sveikatos informacijos centro parengtą statistiką nuo piktybinių navikų 2018 m. mirė 3 604 moterys – tai sudarė 17,5 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties vėžio (14,5 proc.) piktybinių navikų. Tai pirma tarp moterų ir antra tarp abiejų lyčių onkologinė liga, turinti didžiausia mirtingumo rodiklį. Siekiant sumažinti didelį žmonių mirtingumą nuo įvairių vėžio formų, atsižvelgiant į vėžio rūšį, stadiją bei išplitimo lygį, buvo sukurti skirtingi gydymo metodai: radioterapija, hormoninė terapija, imunoterapija ir kt. Dažniausiai taikant klasikinius vėžio gydymo metodus krūties vėžio gydymas būna nepakankamai efektyvus bei reikalauja pakartotinio metodo panaudojimo, kuris dažnu atveju sukelia šalutinius efektus bei lemia organizmo imuninės sistemos nusilpimą. Dėl šių priežasčių yra nuolatos ieškoma naujų terapijos metodų, kurie veiktų lokaliai sumažindami šalutinius efektus žmogaus organizmui ir pagerintų paciento gyvenimo kokybę po gydymo. Vėžinių ląstelių gydymui yra plačiai ištirti ir taikomi elektroporacijos ir chemoterapinių vaistų deriniai, tačiau tik neseniai buvo pastebėta, kad kalcio pernaša elektroporacijos metodu taip pat naikina vėžines ląsteles, nedarydama žalingo poveikio šalia esančioms sveikoms ląstelėms. Didelė kalcio jonų koncentracija yra citotoksiška ląstelėms, todėl elektroporuojant Ca2+ jonais praturtintoje terpėje galima sukelti ląstelių mirtį. Dėl šios priežasties kalcio jonų elektroporacija gali būti efektyvi alternatyva klasikiniams krūties vėžio gydymo metodams. Šio projekto tikslas yra ištirti kalcio jonų pernašos poveikį 4T1 ir/ arba Mx-1 krūties vėžio ląstelių gyvybingumui taikant elektroporacijos metodą.