Finansavimas

Viena iš gausiausią navikus inflitruojančių imuninių ląstelių grupių – makrofagai. Vėžinės ląstelės gali į naviką pritraukti cirkuliuojančius monocitus, paversti juos makrofagais ir poliarizuoti į M1 (naviką slopinantį) ar M2 (naviką skatinantį) subtipą. Storosios žarnos navikai skirstomi į kelis molekulinius subtipus, besiskiriančius savo kamieniškumo savybių išreikštumu. Ankstesni Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, jog aukštesnio kamieniškumo CMS4 ir CMS2 subtipams priklausančios (pagal Guinney et al, 2015 m. sutartinę klasifikaciją) storosios žarnos ląstelių linijos pasižymi stipresnėmis imunomoduliacinėmis savybėmis (M1/M2 makrofagų poliarizacijos gebėjimu), nei linijos, priklausančios CMS1 ir CMS3 subtipams. Tačiau molekuliniai šio reiškinio mechanizmai lieka neišaiškinti. Šio projekto tikslas – pasitelkiant skirtingo veikimo mechanizmo kamieniškumo savybių slopiklius (plataus veikimo spektro slopiklį salinomiciną, TGFb kelio slopiklį SB-431542, STAT3 transkripcijos veiksnio slopiklį Napabucasin, Wnt kelio slopiklį JIB-04) bei jų kombinacijas, bus siekiama ištirti molekulinius mechanizmus, siejančius vėžio ląstelių kamieniškumo ir imunomoduliacines savybes. Naudojant skirtingas slopinimo schemas netiesioginėje makrofagų ir storosios žarnos vėžio ląstelių kokultūroje, bus tiriami transkripciniai ir paviršiaus žymenų pokyčiai ląstelėse bei daromos išvados apie skirtingų ląstelių tipų tarpusavio sąveikas.