Finansavimas

Šiuo metu aukšto intensyvumo intervaliniai krūviai (HIIT) išgyvena atgimimo laikotarpį, nes COVID-19 savi izoliacijos ir karantino laikotarpiu yra labai patrauklus fizinio aktyvumo palaikymo ir treniruočių metodas (Borrega-Mouquinho et al., 2021). HIIT buvo sukurti gerinti atletų fizinį pasiruošimą (Bar-Or et al., 1997), tačiau pastaruosius du dešimtmečius šis treniruočių tipas, dėl savo universalumo, sąlyginai mažų laiko sąnaudų ir efektyvumo paplito ne tik tarp profesionalių sportininkų (Olson, 2013). Gerai žinoma, kad HIIT krūvio metu lipidai naudojami kaip energijos šaltinis (Søgaard et al., 2019), dėl didelio laktato kiekio išsiskyrimo stimuliuojama augimo hormono koncentracijos padidėjimas (Peake et al., 2014), gerina jautrumą insulinui ir gliukozės apykaitą (Dela et al., 2019), širdies ir kraujagyslių veiklą (Ito, 2019), gerina aerobinį metabolizmą (Shaun et al., 2019), bei didina mitochondrijų raumenyse kiekį (Wu et al., 2017). Nors duomenų apie HIIT krūvius yra nemažai, visgi lieka neaišku, kaip vienkartinė HIIT treniruotė veikia mūsų darbingumą 24 val. laikotarpyje. Iškėlėme tikslą - nustatyti kaip kartotinio aukšto intensyvumo krūvis veikia neuroraumeninės funkcijos rodiklius 24 valandų laikotarpyje, ko pasėkoje gausime naujų duomenų, kodėl po pirmų HIIT treniruočių mes ilgai dar jaučiame nuovargį ir kokia galėtų būti jo kilmė. Bus vykdomas tyrimas, kurio metu studentas kels hipotezes, įvaldys Kirsten Burgomaster HIIT krūvio testavimo metodiką, registruos bei apdoros duomenis, mokysis juos tinkamai aptarti ir pateikti išvadas. Projekto rezultatas - parengta mokslinės veiklos ataskaita. Projektu bus siekiama parengti motyvuotą ir kompetentingą jaunąjį mokslininką, kuris ilgainiui galėtų prisidėti prie universiteto mokslinės veiklos plėtros ateityje.