Finansavimas

Europoje ir Lietuvoje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, jų sveikatos problemos tampa vis aktualesnės. Daugumos jų mirties priežastimi yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ŠKL). Lietuvoje į pirminės sveikatos priežiūros įstaigas dėl ŠKL kreipiasi kas antras vyresnio amžiaus asmuo, o ligoninėse gydomas kas trečias. Be to, išeminė širdies liga (IŠL) ir galvos smegenų insultas (GSI) išlieka vienos svarbiausių vyresnio amžiaus žmonių invalidumo priežasčių. Tarp ŠKL rizikos veiksnių dominuoja gyvensenos rizikos veiksniai, bet yra ir kitų rizikos veiksnių lemiančių ŠKL atvejų skaičiaus didėjimą. Tai aplinkos veiksniai iš kurių meteorologiniai (oro temperatūra, santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, Atlanto osciliacija), heliogeofizikiniai (geomagnetinis aktyvumas, Saulės protonų lietus, didelio greičio Saulės vėjas, kosmoso spinduliuotė) bei aplinkos oro tarša (kietosios dalelės, ozonas, anglies monoksidas) gali tapti papildomais veiksniais lemiančiais ŠKL dažnėjimą. Jautresni šiems aplinkos veiksniams yra vyresnio amžiaus asmenys ir moterys. Asmenys, sergantys ŠKL, labai jautrūs tiek meteorologinių, tiek heliogeofizikinių, tiek aplinkos taršos rodiklių pokyčiams. Projekte bus naudojamos geografinės informacinės sistemos, kurios leis tiksliau nustatyti kenksmingų aplinkos veiksnių ekspoziciją didelėms populiacijos grupėms. Projekte bus nagrinėjama oro taršos poveikis vyresnio amžiaus žmonių ŠKL rizikai. Bus tiriamas kompleksinis oro taršos, meteorologinių veiksnių bei heliogeofizikinių sąlygų poveikis ūmaus miokardo infarkto ir GSI rizikai. Šiuo projektu bus siekiama nustatyti svarbiausius veiksnius, lemiančius sergamumą ir mirtingumą nuo IŠL ir GSI, parengti sergamumo rizikos vertinimo ir mirties nuo ŠKL ligų prognozavimo modelius, atsižvelgiant į analizuotus veiksnius bei parengti rekomendacijos, kaip būtų galima sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL ligų, ypač vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje.