Finansavimas

Daugelyje regionų klimato kaita ne tik padidins sausros stresą dirvožemyje dėl sumažėjusio kritulių kiekio, bet ir padidins augalų lapo-oro garų slėgio deficitą dėl žemesnės oro drėgmės. Sausros stresas gali būti chroniškas klimato regionuose dėl mažų vandens išteklių ir atsitiktinis bei nenuspėjamas dėl oro sąlygų pasikeitimo augalų augimo periodu. Augalų reakcijos į vandens stresą reikšmingai skiriasi priklausomai nuo streso intensyvumo ir trukmės, ar nuo augalų rūšies ir jų vystymosi stadijos. Drėgmės trūkumas lėtina mineralizacijos procesus bei riboja maistinių medžiagų perkėlimą iš šaknų į ūglius, kas smarkiai sumažina ir augalų augimą. Kita vertus, tinkama augalų mityba sausros streso sąlygomis, gali pagerinti žemės ūkio augalų našumą. Be to augalų reakcijos į klimato pokyčius gali būti sušvelnintos naudojant įvairias streso mažinimo priemones, tokias kaip, pavyzdžiui, salicilo rūgštį. Tad ištyrus svarbiausius galimų klimato kaitos veiksnių poveikio fiziologiniams augalų rodikliams dėsningumus, bus įmanoma prognozuoti galimus agroekosistemų pokyčius bei kontroliuoti vykstančių pokyčių padarinius. Yra atlikta daugybė tyrimų norint pagerinti augalų našumą sausros streso sąlygomis. Tačiau dauguma šių tyrimų buvo atliekami esant dabartinėms klimato sąlygoms ir trūksta informacijos apie skirtingų priemonių poveikį sausros stresui mažinti ateities klimato sąlygomis. Todėl šių tyrimų tikslas buvo įvertinti įvairių tręšimų bei salicilo rūgšties įtaką augalų fotosintezės aparato atsparumui sausrai atšilusio klimato sąlygomis. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad atšilusio klimato sąlygoms, tiek tręšiant skirtingomis trąšomis tiek augalus purškiant salicilo rūgštimi, pasikeitė jų fotosintezės aparato reakcija į sausros stresą. Taip pat nustatyta, kad organinės trąšos buvo efektyvesnės augalų fiziologinių rodiklių atsparumui sausros stresui, tuo tarpu salicilo rūgšties efektyvumas priklausė nuo augalo rūšies.