Finansavimas

Vienas iš didžiųjų filosofinių klausimų yra ar žmogus turi laisvą valią. Šį klausimą galima dalinti į dvi dalis. Pirma, koks turėtų būti žmogus, kad turėtų laisvą valią? Antra, ar žmogus yra toks, koks turėtų būti, kad turėtų laisvą valią? Ieškodami atsakymo į antrą klausimo dalį, filosofai dažnai gręžiasi į empirinius tyrimus. Pvz., jie klausia, ar žmogaus veiksmai turėtų būti nenulemti iš anksto, o tada gręžiasi į fiziką, kad išsiaiškintų, ar jie yra nulemti iš anksto (e.g., Kane 1996). Arba, jie klausia, ar jo veiksmai turėtų būti nenulemti priežasčių, kurių jis neįsisąmonina, o tada gręžiasi į psichologiją, kad išsiaiškintų, ar jie yra jų nulemti (e.g., Levy 2014). Šiuo klausimu filosofai atliko daug puikių tyrimų. Tačiau vienas jo aspektas iki šiol mažai tyrinėtas. Jis susijęs su gebėjimu save formuoti. Gali būti, kad žmogus turėtų turėti tam tikrą gebėjimą save formuoti, kad turėtų laisvą valią. Taip pat gali būti, kad jis šio gebėjimo neturi ne todėl, kad jo veiksmai yra nulemti iš anksto, ir ne todėl, kad jo veiksmai yra nulemti priežasčių, kurių jis neįsisąmonina. Pvz., gali būti, kad jis turėtų gebėti lengvai pakeisti savo nuostatas, kurios lemia jo elgesį, bet jam tai labai sunku. Tarkime, jam gali būti pernelyg sunku pakeisti savo implicitinį šališkumą rasės ar lyties atžvilgiu. Kitaip sakant, gali pasirodyti, kad net jei išankstinis nulemtumas ir pasąmonės įtaka yra suderinami su laisva valia, kaip teigia kai kurie filosofai (e.g., Arpaly 2002, 2006), žmogus vis tiek neturi laisvos valios, nes jis vis tiek neturi reikiamo gebėjimo save formuoti. Projektas papildo laisvos valios tyrimus pastarojo klausimo analize. Projekto tikslas yra ugdyti stažuotojo mokslinę kompetenciją atliekant laisvos valios ir savęs formavimo tyrimą. Jo uždavinys yra ištirti, ar žmogus turi tokį gebėjimą save formuoti, kurio reikia, kad turėtų laisvą valią. Tikimasi, kad jis prisidės prie filosofinės ir psichologinės diskusijos apie laisvą valią raidos.