Finansavimas

Anaerobinės fermentacijos metabolizmo seką sudaro keturios tarpinės fazės: hidrolizė, acidogenezė, acetogenezė ir metanogenezė. Hidrolizės proceso metu mikroorganizmų į aplinką išskiriami fermentai suskaido makromolekulinius junginius į tirpius organinius junginius, acidogenezės fermentacijos fazės metu šie organiniai junginiai yra paverčiami lakiosiomis rūgštimis (išsiskiria H2, CO2 ir H2S bei nedidelė dalis kitų dujų), kurių dalis acetogenezės fazėje paverčiama acto rūgštimi ir, paskutinėje fermentacijos fazėje – metanogenezėje šios rūgštys paverčiamos biometano (CH4) dujomis. Įprastomis sąlygomis vedant fermentacijos rėžimą, simbiozėje veikiančios bakterijų ir archaea mikroorganizmų rūšys skaido biomasę tokiu rėžimu, kad fermentuojamame skystyje lakiųjų rūgščių fermentacija yra 2-4 g/L, kurių ne mažiau kaip 70% sudaro acto rūgštis. Grynosios acto rūgšties kaina rinkoje svyruoja nuo 200 iki 320 eurų už 1000 m3 gryno produkto. Teorinė vienos tonos acto rūgšties biodujų išeiga yra 747 m3 biodujų, o sudeginus tokį kiekį dujų gaunama maždaug 1300 kWh elektros energijos, kurios vertė rinkoje yra 0.04-0.06 eur/kWh. Tokiu atveju daroma išvada, kad tarpinis anaerobinės fermentacijos molekulinis junginys yra aukštesnės pridėtinės vertės produktas lyginant su galutiniu įprastos biodujų jėgainės produktu – elektros energija. Keičiant anaerobinės fermentacijos sąlygas (temperatūrą, pH, azoto koncentraciją, mikroelementų koncentraciją, maišymo sąlygas, organinę apkrovą, biomasės išlaikymo reaktoriuje laiką, kita) galima daryti poveikį tiek lakiųjų rūgščių koncentracijai skystyje, tiek rūgščių sudėčiai. Pareiškėjas sukurs ir laboratoriniais tyrimais pagrįs modifikuotos biodujų jėgainės technologinę koncepciją, kuomet anaerobinė fermentacija bus išskaidoma į daugiapakopę organikos skaidymo sistemą, susidedančią iš tokių technologinių blokų: žaliavos paruošimas, hidrolizė, lakiųjų rūgščių fermentacija, lakiųjų rūgščių ekstrakcija, biodujų susidarymas.