Finansavimas

Remiantis ilgalaike klimato kaitos prognoze, Lietuvoje kritulių kiekis ir lietingų dienų skaičius didėja, todėl tikėtina, kad būtent dėl besikeičiančio klimato, Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius lapų septoriozė (Z. tritici) tapo vyraujančia kviečių liga. Ligos užkratas išlieka dirvožemyje kartu su augalų liekanomis, ant jų susiformavusios oru plintančios lytinės sporos (askosporos) yra laikomos pagrindiniu infekcijos šaltiniu. Askosporų pasklidimo laikas įtakoja lapų septoriozės plitimo pradžią. Apsaugai nuo ligos tikslus fungicidų panaudojimo laikas yra komplikuotas, nes sudėtinga tiksliai nustatyti ligos eigą. Geriausias efektas gaunamas, kai jie panaudojami apie septintą latentinio periodo dieną. Šio mokslinio tyrimo tikslas ir yra įvertinti Zymoseptoria tritici sporų sklidimo periodų įtaką lapų septoriozės infekcijai žieminiuose kviečiuose. Vienas iš būdų lapų septoriozės pirminei infekcijai užfiksuoti yra askosporų plitimo pradžios bei plitimo pikų fiksavimas naudojant didelio našumo sporų gaudykles. Oru plintančių askosporų kiekis nustatomas mikroskopo pagalba suskaičiuojant ant gaudyklės specialios juostelės prilipusias sporas. Deja, tai kartais būna neįmanoma, kai tiriamo patogeno sporos būna morfologiškai (dydžiu, forma) panašios į kitų sukėlėjų. Tokiu atveju, reikalingi tikslesni molekuliniai metodai, kaip polimerazės grandininė reakcija (PGR). Molekulinių analizių pagalba bus nustatytas Z. tritici sporų kiekio pasiskirstymas sezono metu ir įtaką ankstyvajai infekcijai, priklausomai muo vyraujančių oro sąlygų. Išsamiai ištyrus sukėlėjo epidemiologiją, tikimasi išsiaiškinti grybo Z. tritici infekcijos dėsningumus kviečių pasėliuose bei jo daromą žalą šalies sąlygomis. Gauti duomenys bus naudingi ir turės didelę praktinę reikšmę siekiant tikslesnio ligos prognozavimo bei optimizuojant jos kontrolę.