Finansavimas

Visų pasaulio organizmų egzistavimas neįsivaizduojamas be ląstelių deformacijos procesų. Nuo daugialąsčių organizmų, kuriems reikia judėti, kvėpuoti, maitintis iki vienaląsčių organizmų, kuriems taip pat reikia daugintis (mitozė, mejozė), judėti (ameboidinis judėjimas) ir maitintis (fagocitozė, endocitozė ir kt.). Per pastarajį dvidešimtmetį ląstelių deformacija buvo pradėta pritaikyti biotachnologiniuose procesuose/tyrimuose. Žinoma, kad vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikinėje biotechnologijoje yra įvairių, membranoms nepralaidžių, medžiagų pernešimas į ląsteles, jų nenužudant. Ląstelių deformacija dalyvauja ląstelių pralaidinimo metoduose: ląstelių suspaudime (cell sqeezing) elektroporacijoje ir sonoporacijoje ar elektropurškime. Pastebėta, kad elektriniame lauke, koks naudojamas ląstelių elektroporacijai, lipidinės pūslelės deformuojamos. Manoma, kad analogiška deformacija galima ir vykdant ląstelių elektroporaciją. Kita, pakankamai dažnai naudojama ląstelių membranų pralaidinimo metodologija, yra sonoporacija. Šiuo metodu, ląstelių suspensija veikiama ultragarso sukeltomis mechaninėmis bangomis, tačiau naudojama papildoma dedamoji – mikroburbulai, kurie nuo ultragarso susprogsta, taip vyksta ląstelės deformacija, o membranose susidaro sonoporos. Kitas naujas mažų molekulių ir didelių molekulių pernašos metodas – elektropurškimas (electrospray). Elektropurškimo mechanizmą sudaro monosluoksnyje augančių ląstelių bombardavimas mažais, elektriškai įkrautais, lašeliais, kuriuose yra norimos pernešti molekulės. Preliminarus šio metodo, veikimo mechanizmo modeliavimas parodo, kad bombardavimo metu vyksta ląstelių deformacija. Matoma, kad ląstelių deformacija gali būti svarbi bendra dedamoji minėtuose membranų pralaidinimo metoduose. Taigi projekto tikslas yra: įvertinti ląstelių deformacijos proceso įtaką elektroporacijos, sonoporacijos ir suspaudimo metoduose bei palyginti su mažų ir didelių molekulių pernaša į ląsteles.