Finansavimas

Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų emigracija į Europos šalis tęsiasi. Prancūzija su savo migracijos politika yra viena iš galimų migravimo krypčių. Lietuviai pakliūva į didelių migracijos srautų aplinką, anksčiau netirtą geopolitinę erdvę. Esant dideliems imigracijos srautams, neišvengiamai susiduriama su atvykusiųjų ir jų vaikų integracijos sunkumais, kyla socialinė įtampa. Sparti imigrantų integracija gali turėti neigiamą įtaką mažumos kalbos perdavimui vaikams (Karpava ir kt. 2018). Emigrantų šeimų, jų vaikų dvikalbystės klausimas iš esmės yra lietuvių kaip mažumos kalbos išlaikymo klausimas. Šiame projekte numatoma išsamiau analizuoti dar plačiai netirtas Paryžiaus lietuvių ir prancūzų šeimas. Pristatomo mokslinio projekto tikslas – išanalizuoti lietuvių emigrantų lietuvių kalbą, kalbos ir tapatybės ryšį Paryžiuje gyvenančių lietuvių ir prancūzų šeimose, nustatyti vartotojų nuostatas lietuvių, prancūzų kalbų atžvilgiu, taikomą šeimų kalbų politiką. Taip pat bus siekiama išsiaiškinti, kokie kalbos išlaikymo veiksniai būdingi lietuviams ir lietuvių kilmės asmenims, apžvelgti šeimos kalbinio elgesio, kalbų kaitos, kalbų vadybos bendrąsias tendencijas, atsakyti į klausimą, su kokio pobūdžio lietuvių kalbos vartojimo sunkumais susiduria tiriamieji.  Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatų pateikimą ir išvadas ateityje gali būti rengiamos rekomendacijos mišrių lietuvių ir prancūzų šeimų politikos, kalbų planavimo klausimu, bei numatyti galimą pagalbą tokioms šeimoms Paryžiaus kontekste.