Finansavimas

Lietuvių kalbos slavizmai yra aptariami daugelio mokslininkų (Brückner; Skardžius; Būga; Zinkevičius; Palionis; Lebedys; Otrębski; Kardelis ir t. t.) darbuose, tačiau sisteminio jų tyrinėjimo vis dar trūksta, nes paprastai skolinta leksika tėra pamatas kitiems tyrinėjimams (pvz., fonologijos, teksto stilistikos) arba nustatant slavizmų kilmę apsiribojama dažniausiai tik vardažodžiais. Veiksmažodžiai tuo tarpu iki šiol lieka už išsamių tyrimų ribų. Iš dalies tokia tendencija galėjo atsirasti dėl pačių veiksmažodžių sudėtingumo – nevisada aišku, ar iš kalbos donorės perimamas visas veiksmažodis, ar jis išvedamas lietuvių kalboje. Įvairiems skolinių integravimo modeliams nustatyti gali padėti užsienyje paplitę tipologiniai tyrimai, kuriuose koncentruojamasi ne tik ties vardažodžių, bet ir veiksmažodžių skolinimusi ir tam yra skirtos atskiros publikacijos (Wohlgemuth; Grzega ir t. t.). Parengta spaudai monografija „Lietuvių kalbos veiksmažodžių slavizmų kilmė ir integracija (remiantis XVI–XVII a. LDK tekstais)“ prisideda prie skolinių tyrinėjimų lietuvių kalboje, tiksliau – skolintų veiksmažodžių, kurie vis dar yra naujas lietuvių kalbotyros objektas. Tai yra pagrindas tolimesniems tyrinėjimams skolintos leksikos srityje. Projektas skirtas užpildyti šią lietuvių kalbotyros spragą ir nustatyti skolintų veiksmažodžių klasifikavimo kriterijus.