Finansavimas

Mokslinis projektas prisidės prie mokslininkės kvalifikacijos kėlimo, padės spręsti Vakarų demokratijose svarbų klausimą apie parlamentarų elgesio prioritetus, einant valstybės pareigas bei patiriant naujųjų medijų galios poveikį, suteiks naujų mokslinių žinių apie legislatyvinį stilių Lietuvoje. Mišriame žiniasklaidos lauke tebevykstančios transformacijos reikšmingai veikia politiką bei pačių politikų elgesį, bendraujant su rinkėjais. Šiuolaikinis politinis lyderis, siekdamas perrinkimo į parlamentą, tiek atstovaujamoje, tiek skaitmeninėje demokratijoje naudoja visas viešumo galimybes. Kyla klausimai, kaip politikai šiandien patys skirsto savo aktyvumo prioritetus, kas nulemia jų legislatyvinį stilių, kuris, galima teigti, yra šiuolaikinės politinės lyderystės atspindys, išreiškiamas tam tikra retorika. Šis tyrimas tarptautinę akademinę literatūrą praturtins empiriniais duomenimis apie parlamentarų vaidmenų supratimą taikantis prie skaitmeninio amžiaus iššūkių ir išaugusių rinkėjų reikalavimų būti labiau atviriems ir atskaitingiems. Tyrimo tikslas – nustatyti legislatyvinius stilius Lietuvos parlamente retoriniu požiūriu. Tarpdisciplininio požiūrio studijoje dėmesys sutelkiamas į kokybinių parametrų klausimus: kas šiandien yra demokratinis parlamentaras, kaip jis kalba, veikia ir kodėl? Šiems klausimams atsakyti bus pasitelkiami pusiau struktūruoti interviu su Lietuvos parlamento senbuviais ir naujokais. Siekiant tyrimo tikslo, dėmesio centre bus visų Seimo frakcijų atstovai (tiek partijų nariai, tiek nepartiniai parlamentarai mišrioje frakcijoje). Įstatymų leidėjų elgesio niuansai taip pat bus atskleisti per parlamentarų diskurso parlamente analizę. Surinkti duomenys vertinami iš politinės lyderystės, hibridinės žiniasklaidos ir populizmo perspektyvų. Studija bus naudinga akademinei bendruomenei, taip pat visuomenei siekiant labiau suprasti Lietuvos parlamento kaip institucijos veikimo logiką ir politikų reprezentacijos charakteristikas.