Finansavimas

Partinė sistema plačiąja prasme (partijų tarpusavio santykiai, pasidalijimai elektorate) ir ją veikiančios institucijos (rinkimų taisyklės) yra veiksniai, tiesiogiai susiję su demokratijos kokybės dimensijomis: politine konkurencija, dalyvavimu, vertikalia valdžios atskaitomybe ir atliepumu. Jie gali paveikti ir de-demokratizacijos tendencijas, kaip šių dienų Vengrijoje. Nors dar anksti vertinti, ar politiniai pokyčiai Vengrijoje išsilaikys ir ateityje apims daugiau pokomunistinių valstybių, būtina tirti demokratijai įtaką darančius veiksnius lyginamojoje perspektyvoje: visų pirma tam, kad lygindami su panašiais atvejais geriau suprastume rizikas mūsų demokratijai. Lietuva partinės demokratijos požiūriu yra gana problemiškas atvejis: itin didelis rinkiminis nestabilumas, mažas aktyvumas rinkimuose, socio-demografinių rodiklių silpnumas, aiškinant rinkėjų elgesį (nėra aiškesnių ryšių tarp visuomenės grupių ir partijų), gana didelė partinės sistemos fragmentacija ir neproporcingi rinkimų rezultatai. Tačiau iki šiol Lietuvos atvejui, išskyrus kelias išimtis, tarptautiniuose lyginamuose tyrimuose skirta mažai dėmesio, o lietuviškoji politologija irgi koncentravosi į tyrimus, neišeinančius už Lietuvos ribų. Stažuotės tikslas yra sujungiant tarptautinių tyrimų žinias ir lietuviškąjį įdirbį, įvertinti ir paaiškinti Lietuvos partinės demokratijos išskirtinumą tarptautiniame lyginamajame demokratijos kokybės kontekste. Pirma, tai gali padėti paaiškinti mokslines problemas, kurios sunkiai sprendžiamos neįvedant Lietuvos į tarptautinę perspektyvą. Antra, tai turėtų paskatinti lyginamąją partinės demokratijos kokybės kryptį Lietuvos politologijoje. Pagrindinis uždavinys – parengti mokslo studijos, kuri apimtų kiekybinę-lyginamąją (statistinė analizė su tarptautiniais duomenų rinkiniais) ir lyginamąją-kokybinę (su panašiais atvejais) Lietuvos partinės demokratijos analizę, rankraštį. Antras uždavinys būtų parengti paskaitų ciklą, skirtą rezultatų viešinimui.