Finansavimas

Pasaulio sveikatos organizacijos naujausioje statistikoje (WHO, 2021 m.) Lietuva yra pirma pasaulyje pagal savižudybių skaičių ir beveik 3 kartus viršija pasaulio vidurkį 100-ui tūkstančių gyventojų. Šie rodikliai kelia didelį susirūpinimą Lietuvos gyventojų psichologine gerove. Ypatingai COVID-19 pandemijos kontekste, kai izoliacijoje atsidūrę žmonės susiduria su dideliu nerimu, tiek dėl tiesioginių priežasčių, įskaitant baimę dėl susirgimo, stresą, sielvartą ir depresiją, kurią sukelia viruso poveikis, tiek dėl socialinio ir ekonominio chaoso padarinių (Wind et al., 2020). Nuotolinis psichologinis konsultavimas prisideda prie paslaugų pasiekiamumo didinimo, mažesnė stigmos, ekonomiškumo, lankstumo, paslaugos siūlomos natūralioje asmens aplinkoje bei tam tikrų psichologinių sunkumų patiriantiems asmenims (pvz.: stiprus socialinis nerimas) šis pagalbos būdas yra priimtinesnis (Ebert et al., 2018; Musiat, Goldstone, & Tarrier, 2014). Nepaisant tyrimų rodančių ne mažesnį nuotolinės psichologinės pagalbos efektyvumą bei visuomenės susidomėjimą, pastarąjį dešimtmetį specialistai reiškė skepticizmą ar tiesiog nejautė poreikio internetu teikiamai psichologinei pagalbai (Topooco et al., 2017). Prasidėjus pasaulinei pandemijai Europos federacijos psichologų asociacija (EFPA) parengė tarptautinę internetinę apklausą, kuria buvo siekiama suprasti psichologų ir kitų psichikos sveikatos specialistų naudojimąsi konsultavimo internetu technologijomis COVID-19 kontekste. Šio projekto tikslas - analizuoti su kuo susijęs psichikos sveikatos specialistų pasirinkimas konsultuoti arba ne nuotoliniu būdu COVID-19 pandemijos kontekste. Projekto metu bus rengiamas pirminis rankraščio variantas iš tarptautinės EFPA apklausos Lietuvos imties kiekybinės dalies duomenų tobulinant mokslinę kompetenciją.