Finansavimas

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje. 2016m. vien nuo insulto bei koronarinės širdies ligos (KŠL) pasaulyje mirė daugiau nei 15 mln. žmonių (pagal PSO duomenis). Šių ligų priežastis yra aterosklerozė, dėl kurios arterijų sienelėje susiformuoja aterosklerotinė plokštelė, sumažinanti arterijų spindį bei galinti sukelti arterijų trombozę. Vieni iš pagrindinių faktorių aterogenezėje yra MTL, turinčio daug cholesterolio, patekimas ir kaupimasis arterijos sienelėje bei DTL gebėjimas pasisavinti iš arterijos sienelės perteklinį cholesterolį. Toks cholesterolio išnašos būdas apibrėžiamas kiekybiniu matu: cholesterolio išnašos kiekiu (CEC (angl. cholesterol efflux capacity)). Šiuo metu aterosklerozės rizika žmonėms nustatoma atliekant kraujo tyrimus bei įvertinant bendrą paciento būklę, tačiau neįvertinama DTL geba pašalinti cholesterolį iš jo kaupimosi arterijose vietų. CEC yra daug žadantis prognostinis rodiklis, kuris leistų įvertinti individualią aterosklerozės riziką kiekvienam pacientui. CEC matavimui reikalinga žmogaus organizme vykstančius cholesterolio pernašos procesus atkartojanti sistema, kurią galimą sukurti pasitelkiant liposominį metodą. Šioje sistemoje cholesterolio prisotintos liposomos, paveiktos žmogaus kraujo serumu, vykdytų cholesterolio išnašą, kurią būtų galima įvertinti kiekybiškai. Liposominis metodas yra pranašesnis už praktikoje taikomą ląstelių kultūrų metodą DTL CEC matavimui dėl galimybės susintetinti stabilias liposomas, kurios yra patvarus ir lengvai kontroliuojamas cholesterolio donoras. Ląstelių kultūrų metodo didžiausias trūkumas, jog cholesterolio donoras yra gyvos ląstelės, kurių augimą, baltymų eskpresiją bei gebėjimą donoruoti cholesterolį lemia daugelis varijuojančių bei sunkiai kontroliuojamų aplinkos veiksnių: terpės sudėties pokyčiai, temperatūriniai svyravimai, ląstelių augimo greitis, lemiamas jų pačių sintetinamų citokinų, galima mikrobiologinė tarša bei tyrėjo patirtis.