Finansavimas

Raktiniai žodžiai: lietuvių dramaturgija, teatras, lyčių studijos, socialiniai vaidmenys, moterų įvaizdžiai, feminizmas. Lyčių vaidmenų pokyčiai reikalauja atskiro dėmesio Lietuvos teatro ir dramaturgijos kontekste. Pavyzdžiui, pagrindiniuose teatro profesionalų darbą įvertinančiuose „Auksinių kryžių“ apdovanojimuose dauguma režisierių ir dramaturgijos nominacijų pelno vyrai (Yana Ross – vienintelė moteris režisierė, gavusi „Auksinių kryžių“ apdovanojimą per pastaruosius dešimt metų). Nors akivaizdu, kad po atgautos Lietuvos priklausomybės, vis daugiau moterų rašo teatrui, tačiau dauguma jų vis lieka šešėlyje. Vyrų vaidmens svarbos iškėlimas iki pat 2015 metų dominavo net ir moterų kurtoje dramaturgijoje: dažniausiai pagrindiniai herojai būdavo vyrai, kurie sprendžia „savo vyriškam pasauliui“ aktualias problemas. (pvz. aktorius Anetos Anros dramoje „Bestija žydromis akimis“, jaunuolis Teklės Kavtaradzės pjesėje „Pokalbiai su Kristumi“, net ir pagal pavadinimą „Liučė čiuožia“ moteriai skirtoje L. S. Černiauskaitės pjesėje yra du pirmaplaniai veikėjai – Liučė ir jos vaikinas Feliksas, tad pasaulis dažnai parodomas per jo prizmę, tik taip įtvirtinant merginos statusą pasaulyje po skyrybų, ir, galiausiai, vėl sugrįžtant pas savo vaikiną). Lietuva lyčių studijų, socialinių vaidmenų pasiskirtymo ir asmens tapatybės tyrimų srityse nėra padariusi tiek, kiek Vakarų šalys. Šis darbas leis identifikuoti, kaip šiuolaikiniai dramaturgai, kurių darbai atspindi ir visuomenės mąstymą, supranta ir dramaturgijos kalba išreiškia neseniai įvykusius ar dabar vykstančius lyčių vaidmenų pokyčius. Kuo daugiau lyčių vaidmenų stereotipų ir galimų modelių bus atskleista mene ir kultūroje (kurie ir semiasi įkvėpimo iš socialinės tikrovės, ir ją veikia), tuo lengviau bus šiuos stereotipus atpažinti tikrovėje, juos persvarstyti, dekonstruoti, keisti tiek vyrų, tiek moterų, tiek šiai binarinei opozicijai savęs nepriskiriančių žmonių gyvenimus, kartu užtikrinant lyčių lygias galimybes.