Finansavimas

Paprastoji pušis yra viena pagrindinių medžių rūšių Lietuvos miškuose, kurių net 34,8% sudaro pušynai. Kasmet pirminės medienos produkcijos kiekis spygliuočių miškuose sudaro keletą tonų iš hektaro. Natūraliomis sąlygomis grybai ir vabzdžiai vaidina svarbiausią rolę perdirbant ir ardant šį organinį substratą. Dėl savo santykinio patvarumo ir kintamumo mediena sudaro didelį skaičių nišų labai skirtingoms grybų ir vabzdžių bendrijoms. Grybų bioįvairovės tyrimai yra itin svarbi bioįvairovės tyrimų dalis, nes net 93% grybų rūšių žemėje dar neidentifikuotos, o daugeliui net ir identifikuotų grybų rūšių paplitimas, ekologija ir biologija nėra išaiškintos. Grybai yra pagrindiniai organinių medžiagų ardytojai ir perdirbėjai, kurie esant teigiamai oro temperatūrai iš karto po medžio nupjovimo (arba nulūžimo) pradeda medienos ardymą, keisdami jos fizines savybes. Inicijuojamo projekto tikslas – ištirti abiotinių ir biotinių faktorių įtaką paprastosios pušies padarinės medienos kokybei bei medieną kolonizuojančių grybų bendrijų dinamikai. Abiotinių ir biotinių faktorių įtaka paprastosios pušies padarinės medienos kokybei būtų tiriama šviežiai paruoštuose medienos rąstuose tiriant ją kolonizuojančias grybų rūšis, priklausomai nuo medienos cheminės sudėties, metų laiko, laiko nuo medienos paruošimo, klimatinių sąlygų bei žievėgraužių vabzdžių poveikio. Projekto metu numatyta 1 mėnesio trukmės stažuotė Latvijos valstybiniame miškų institute „SILAVA“, kurios metu išvykęs mokslininkas pakels mokslinę kvalifikaciją įsisavindamas šiuolaikiškiausius molekulinius grybų bendrijų rūšinės sudėties ir dinamikos tyrimo metodus. Tyrimų pagrindu numatoma parengti 3 mokslines WoS IF publikacijas, pristatyti gautus rezultatus 2 mokslinėse konferencijose, parengti paprastosios pušies padarinės medienos laikymo natūraliomis lauko sąlygomis rekomendacijas, užtikrinsiančias minimalius nuostolius, atsirandančius dėl medieną kolonizuojančių grybų poveikio.