Finansavimas

Ilgalaikis ir intensyvus iškastinio kuro naudojimas didina globalinio atšilimo riziką. Tam, kad sumažinti išmetamų emisijų kiekį, įvesti griežti apribojimai bei skatinamas atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. Dažniausiai pasirenkama kuro rūšis, galinti pakeisti iškastinį kurą energijos gamyboje šiaurės Europoje, yra biomasė. Todėl biokuras naudojamas centralizuotam šilumos tiekimui, ypač Lietuvoje, kur du trečdaliai energijos, gaunamos iš iškastinio kuro, dabar pagaminama iš biomasės. Kadangi biokuro paklausa vis didėja, neišvengiamai prastėja ir pristatomo į šilumos gamybos įmones kuro savybės. Pristatomo biokuro kokybė ypač priklauso nuo jame esančios drėgmės kiekio. Biokure drėgmė gali svyruoti nuo 30% iki 60% pagal masę, kur šilumingumas atitinkamai 6 MJ/kg ir 12 MJ/kg. Tam, kad padidinti sunaudojamos energijos efektyvumą ir išgaunamos energijos kiekį, taip pat sumažinti energijos nuostolius degimo metu, biokuras turi būti džiovinamas. Džiovinimo proceso pasirinkimas ir džiovinimo proceso sąlygų optimizavimas reikalauja detalesnio supratimo ir kokybinio biomasės įvertinimo energijos transformavimo ir džiovinimo procesų metu. Drėgnas kuras patekęs ant ardyno nedega, o džiūsta užimdamas didžiąją dalį pakuros tūrio. Drėgno, prastos kokybės biokuro ardyninėse biokuro pakurose degimo metu vykstančių dėsningumų duomenų trūkumas skatina pasaulio tyrėjus užsiimti eksperimentiniais bei skaitiniais tyrimais šioje tematikoje. Šio darbo uždavinys - atlikti drėgno biokuro terminės degradacijos tyrimus ir nustatyti terminės degradacijos dėsningumą džiūvant-degant drėgnam biokurui mikro (10 mg) ir makro (30 g) masteliuose. Gauti rezultatai gali būti panaudoti drėgno biokuro efektyvesniam degimui ardyninėse pakurose, pakurų tobulinimui ir darbinių parametrų parinkimui.