Finansavimas

Griežtėjant Europos Sąjungos aplinkos ir oro taršos mažinimo taisyklių reikalavimams, didėja atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas ir ieškoma naujų pramoninių atliekų taikymo galimybių. Kasmet Lietuvoje susidaro daugiau nei 10 000 tonų medienos biokuro pelenų, kurie susidaro deginimo procesu metu išgaunant elektros ir (arba) šilumos energiją. Šie pelenai dažniausiai naudojami dirvožemio tręšimui žemės ūkyje, miškų ūkyje bei pažeistų teritorijų (pvz., uždaromų sąvartynų ir pan.) rekultivavimui. Tačiau, medienos kuro pelenai taip pat gali būti naudojami civilinėje inžinerijoje, pvz., kelių statyboje. Kitų šalių patirtis rodo, kad daugiausia medienos biokuro pelenai gali būti naudojami mažo eismo intensyvumo kelių statyboje arba juos rekonstruojant. Medienos biokuro pelenai stabilizuoja ir sutvirtina nesurištuosius mišinius, o tinkamiausias yra žvyras, todėl pelenais stabilizuotas dangos sluoksnis be rišiklių pasižymi didesniu ilgalaikiškumu, didesne laikomąją geba, atsparumu šalčiui, todėl sumažėja iškylų dėl šalčio poveikio, bei sumažėja deformacijų ir plyšių. Lietuvoje nėra praktikos ir patirties naudojant medienos biokuro deginimo pelenus (lakiuosius pelenus), todėl būtina nustatyti medienos biokuro pelenų poveikį mažo eismo intensyvumo kelių dangos sluoksniams be rišiklių eksploatacinių savybių aspektu. Projektu siekiama ugdyti studento mokslinę kvalifikaciją vykdant medienos biokuro pelenų panaudojimo mažo eismo intensyvumo kelių dangos sluoksnių be rišiklių stabilizavimui vertinimą semestro metu. Tikslui pasiekti iškeltas uždavinys – atliktos literatūros šaltinių analize bei eksperimentinio tyrimo rezultatais nustatyti medienos biokuro pelenų poveikį dangos sluoksnio be rišiklių mechaninėms savybėms eksploatacinių savybių aspektu. Semestro, laisvu nuo studijų, metu numatyta ugdyti studento gebėjimus rinkti, analizuoti, sisteminti ir apibendrinti nagrinėjamos temos informaciją. Tai bus pagrindas tolimesniems studento moksliniams darbams.