Finansavimas

Medienos-plastiko kompozitai (Wood-plastic composites - WPC) yra sąlyginai neseniai sukurta konstrukcinė medžiaga iš medienos plaušų ir termoplastikų (polietileno, polipropileno, polivinil chlorido ar kt.). Be medienos plaušų ir plastiko, WPC turi ligno-celiuliozės, t.y. žaliavų iš atsinaujinančių išteklių. WPC gamybai naudojamas ir perdirbtas plastikas, ir pramonės organinių medžiagų atliekos. Todėl ši medžiaga pagrįstai laikoma ekologiška. Kadangi medienos-plastiko kompozitai lyginant su masyviąja mediena yra ženkliai atsparesni aplinkos poveikiui, jų svarba tik didesnė. Tačiau šios medžiagos yra naujų fizikinių (mechaninių) – cheminių savybių, specifiškai įtakojančių tradicinį masyvios medienos ar gryno plastiko pjovimo procesą ir įrankį. Įrankio, pjaunančio arba medieną, arba plastiką dilimas nėra panašus į dilimą įrankio, kuriuo pjaunamas WPC. Siekiant minimizuoti medienos – plastiko kompozitų pjovimo sąnaudas reikalingi pjovimo įrankio konstrukcijų ir pjovimo parametrų tyrimai. Todėl šiame tyrime suformuluotas tikslas - Sukurti medienos-plastiko kompozitų pjovimo įrankių dilimo vertinimo metodiką, ištirti konstrukcinių ir technologinių veiksnių įtaką jų dilimo intensyvumui bei įrankių ašmenų dilimo poveikį apdirbtų paviršių kokybei ir apdirbamos medžiagos ilgaamžiškumui. Tiek įrankių dilimo intensyvumas, tiek ir pjovimo našumas turi derėti tarpusavyje. Įrankio trintis į WPC ruošinio paviršių generuoja didelius šilumos kiekius kurie derinami su įrankio konstrukcija gali aplydyti paviršių taip sudarydami jo hidrofobinį efektą, t.y. mažinti drėgmės sugertį ir biologinį pažeidžiamumą. Šiandieną mediena, metalai dažniausiai apdirbami įrankiais pagamintais iš volframo karbido, medžiagos kuri brangsta, yra strategiškai svarbi, nėra ekologiškai saugi, o jos ištekliai sparčiai senka. Todėl numatomi tyrimai šiai medžiagai pakeisti TiC ar kita.