Finansavimas

Dantų ėduonis pažeidžia beveik 100 proc. suaugusiųjų ir iki 90 proc. vaikų dantis. Progresuodamas dantų ėduonis įtraukia ne vien danties kietuosius audinius, bet taip pat sukelia danties pulpos, sudarytos iš ląstelių, jungiamojo audinio, kraujagyslių bei nervinių skaidulų, uždegimą. Esant šios danties struktūros uždegimui pacientui pašalinama pulpa, endodontiškai gydomi dantų kanalai. Atlikus šią procedūrą dantis tampa negyvas, didėja danties skilimo rizika, dažnai reikalingas protezavimas vainikėliu. Vaikų amžiuje dantų šaknys formavuojasi dar 4 metus po danties išdygimo. Nevisiškai susiformavusios šaknys yra trumpos ir plonos. Atlikus danties endodontinį gydymą yra stabdomas tolimesnis šaknų vystymasis. Nesusiformavusios, silpnos šaknys lemia prastą danties prognozę. Danties pulpos regeneracija yra perspektyvus būdas išsaugoti danties gyvybingumą ir pratęsti šaknų formavimąsi. Norint taikyti pulpos regeneracijos procedūrą yra reikalinga sukurti 3D karkasą, kuris būtų biosuderinamas, fiziškai užpildytų audinių defektą, būtų tinkamas ląstelių migracijai, proliferacijai, jungiamojo audinio gamybai bei rezorbuotųsi nesukeliant žymesnių uždegiminių reakcijų. Siekiant, kad karkasas pasižymėtų išvardintomis savybėmis, būtina susipažinti su natūralių ir sintetinių medžiagų charakteristikomis, išsiaiškinti pulpos regeneracijai tinkamo karkaso struktūrą, dydį ir geometriją. Ypač svarbios karkaso charakteristikos yra porėtumas, porų dydis, forma ir tarpusavio ryšiai. 3D struktūrų kūrimui gali būti panaudojamos įvairios technologijos, iš kurių viena perspektyviausių yra elektrospiningas. Šis metodas leidžia pagaminti karkasus, sudarytus iš skirtingų medžiagų nano skaidulų. Vasaros praktikos metu studentas susipažins su skirtingų 3D karkasų, kurie galėtų būti naudojami danties pulpos regeneracijos procese, ypatumais ir įgis žinių, leidžiančių pasirinkti 3D karkaso medžiagas, struktūrą ir kūrimo metodą.