Finansavimas

Veikiant ląsteles aukštos įtampos, trumpos trukmės elektriniais impulsais padidėja ląstelės membranos pralaidumas, kas leidžia dalelių, įprastai nepereinančių membranos, transportą. Impulsinio elektrinio lauko (IEL) sukeliamo transmembraninio transporto kinetika plačiai tiriama, laidumo pokyčiai detektuojami mažiau nei per mikrosekundę nuo impulso pradžios, jei yra pasiekiama kritinė transmembraninės įtampos vertė, priklausanti nuo ląstelės tipo, transportuojamos molekulės, impulso trukmės, temperatūros, osmosinio slėgio bei detekcijos metodo jautrio. Mielės yra vienas labiausiai paplitusių modelinių organizmų, naudojamų įvairių biologinių procesų tyrimuose. Ląstelę gaubia tvirta sienelė sudaryta iš manoproteinų, polisacharidų 1,6-β-gliukano ir 1,3-β-gliukano ir chitino. Ši struktūra lemia skirtingą medžiagų absorbciją, lyginant su sienelės neturinčiomis ląstelėmis. Membranos ir sienelės barjerinių funkcjų tyrimams dažnai naudojamas tetrafenilfosfonio jonas (TPP+), lengvai pereinantis ląstelės membraną, o sukeliamas ramybės potencialo pokytis pastebimas esant ganėtinai mažai 100 nM jono koncentracijai. Įrodyta, kad pagrindinis barjeras TPP+ jono absorbcijai mielėse yra ląstelės sienelė. Tačiau šis įrodymas nepaaiškina konkrečių procesų lemiančių sienelės laidumo pokyčius, susijusių ne su IEL sukeliamu porų susidarymu, o su TPP+ savybėmis, ką paaiškinti galėtų tikslus matematinis modelis. Šio tyrimo tikslas yra sukurti TPP+ absorbcijos kinetikos S. Cerevisiae ląstelėse, veikiant IEL, matematinį modelį, suteikiantį papildomos informacijos apie proceso metu vykstančius reiškinius, vertinant ne tik IEL parametrus, bet atsižvelgiant ir į naudojamo jono be ląstelės barjerų- membranos ir sienelės-savybes. Modelio pateiktos vertės būtų lyginamos su eksperiment rezultatais, TPP+ koncentracijos pokyčius nustatant potenciometriniu jutikliu. Gauti rezultatai suteiktų tikslesnį ateities tyrimų įvertinimą, leistų efektyvesnį tikslinių medžiagų įvedimą į ląsteles.