Finansavimas

Diferencijuoti gliomas į piktybiškumo laipsnius galima tik po chirurginio auglio pašalinimo atlikus histologinę audinio analizę, tačiau net ir panašių histologinių savybių piktybinės astrocitomos skiriasi savo molekuline charakteristika. Norint paankstinti ir patikslinti šių navikų diagnostiką, būtina nustatyti gliomų molekulinius žymenis, tačiau kol kas nėra surinkta pakankamai duomenų apie genetinius ir epigenetinius veiksnius, kurie leistų sukurti molekulinių žymenų rinkinį, padėsiantį tiksliau identifikuoti naviko charakteristikas bei prognozuoti jo eigą. Vieni iš potencialių gliomų žymenų galėtų būti mažosios nekoduojančios RNR - mikroRNR molekulės (miRNR). Įvairios miRNR pasižymi tiek auglio slopinimu, tiek jo stimuliacija potranskripciniame lygmenyje reguliuojant onkogenų arba onkosupresorių raišką. Nustatyta, kad tam tikrų miRNR metilinimo pokyčiai keičia jų raiškos lygį ir padeda tiksliau nuspėti auglio invazyvumą bei migraciją į aplinkinius audinius. Nepaisant intensyvaus mokslininkų susidomėjimo miRNR molekulėmis bei jų funkcija vėžiniuose procesuose, dar nėra identifikuota pakankamai mikroRNR molekulių, kurios padėtų gliomų diagnostikoje bei prognozėje. Vienos iš potencialiausių mikroRNR, dalyvaujančios vėžiniuose procesuose - mikroRNR 34a ir 21 (miR-34a ir miR-21), kurių metilinimo statusas gliomų audiniuose dar nėra tiksliai nustatytas. Išanalizavus miR-34a ir miR-21 metilinimo pokyčius pooperaciniuose gliomų mėginiuose, būtų galima įvertinti miR-34a ir miR-21 potencialą gliomų diagnozei bei prognozei gerinti.