Finansavimas

Parkinsono liga (PL) yra antra pagal dažnumą progresuojanti neurodegeneracinė liga. Jai būdingas laipsniškas dopaminerginių neuronų praradimas, o dėl dopaminerginės sistemos funkcionavimo pablogėjimo atsiranda motorinių simptomų: drebulys ramybės būsenoje, bradikinezija, rigidiškumas ir laikysenos nestabilumas. Taip pat, pacientams pasireiškia su motorika nesusiję simptomai: pažinimo sutrikimai, depresija, nerimas, miego sutrikimai ir kt. Dėl šių simptomų blogėja vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė. Šiuo metu yra keletas terapinių galimybių gydyti kai kuriuos su PL susijusius simptomus, tačiau nėra atrasto veiksmingo gydymo ar prevencinės strategijos. Todėl yra siekiama atrasti molekulinius žymenis, kurie pasižymėtų pakankamu jautrumu ir specifiškumu ir kurių dėka būtų galima vykdyti veiksmingos PL terapijos kūrimą. PL, kaip ir kitos neurodegeneracinės ligos, yra kompleksinis sutrikimas, atsirandantis dėl genetinių, aplinkos, mitybos ir kitų veiksnių sąveikos kartu su senėjimu. Nors tvirtas ryšys dar nėra nustatytas, manoma, kad susilpnėjęs epigenetinis reguliavimas vaidina svarbų ir mažai suprantamą vaidmenį PL etiopatogenezėje. Nepaisant miRNR tyrimų svarbos, šiuo metu labai trūksta duomenų apie miRNR reikšmę PL. Be to, miRNR tyrimų rezultatai nėra nuoseklūs ir tai apsunkina biologiškai reikšmingų miRNR identifikavimą ar patvirtinimą. Praktikos metu būtų tiriama miR7, miR153 ir miR214 raiška, nes manoma, kad šių miRNR raiškos pokyčiai skatina baltymo a-sinukleino (a-SYN) sintezę. Suaktyvėjus baltymo a-SYN sintezei formuojasi agregatai, dėl kurių galiausiai vyksta dopaminerginių neuronų praradimas, dėl kurio ir pasireiškia PL. Yra atlikta ir daugiau tyrimų su šiomis miRNR, tačiau jų raiškos pokyčiai PL sergančiųjų pacientų kraujo serumo egzosomose nėra nuoseklūs, todėl būtų tikslinga atlikti tyrimus šios praktikos metu.