Finansavimas

5-Fluoruracilas yra chemoterapinis vaistas, vartojamas įvairių vėžio rūšių gydymui, įskaitant krūties, odos, skrandžio, kasos, žarnyno. Tačiau vartojant terapinę dozę, jis sukelia reikšmingą šalutinį poveikį, tokį kaip kaip kaulų čiulpų slopinimą, mukozitą, dermatitą, toksinį poveikį širdžiai ir kt. Dėl šių šalutinių poveikių pastaraisiais dešimtmečiais atkreiptas dėmesys į jo naudojimą kaip provaistą fluorocitozino pavidalu kartu su citozino deaminaze. Citozino deaminazės/5-fluorocitozino sistema yra viena iš geriausiai ištirtų fermentų/provaistų sistemų vėžio terapijai. Šioje sistemoje neaktyvus provaistas 5-fluorcitozinas, veikiant citozino deaminaze paverčiamas aktyvia 5-fluoruracilo forma. Šios sistemos naudojimas turi tam tikrų trūkumų, pavyzdžiui, nespecifiškumą normalioms ląstelėms, esančioms šalia naviko, taip pat 5-fluorcitozino žalingą poveikį organizmui, pradedant nuo nedidelių šalutinių poveikių, tokių kaip pykinimas vėmimas ir viduriavimas iki kaulų čiulpų slopinimo ar hepatotoksiškumo. Neseniai buvo pasiūlyta nauja 5-fluorizocitozino/izocitozino deaminazės sistema, kuri sumažina toksinį šalutinį poveikį ir gali būti naudojama vėžio terapijai. Pastaruoju metu ieškoma vis naujų skirtingų tipų modifikuotų pirimidino provaistų, kurie veikiami fermentais hidrolazėmis ar deaminazėmis, vėžinėse ląstelėse virstu toksišku vaistu 5-fluoruracilu. Šio mokslinio darbo tikslas - kelti studentės mokslines kompetencijas atliekant naujų modifikuotų pirimidino nukleozidų (citidino ir uridino bei jų fluorintų analogų), potencialių provaistų genų terapijoje, cheminę sintezę.