Finansavimas

Plėtojant kompleksinę, tarpdalykinę integraciją siekama pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus. Siekiama didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika, ugdyti mokinių kūrybiškumą stiprinant tarpdalykinę integraciją pamokose. Sujungiant skirtingas mokslo šakas gautos žinios būtų iš karto išbandomos praktiškai, o kompleksiškas ugdymas parodytų kaip skirtingos disciplinos veikia kartu. Viena iš priežasčių žemo matematinio ir technologonio raštingumo yra teorinis tiksliųjų ir gamtos mokslų dėstymas, trūksta praktiškumo bei supratimo kaip šios žinios funkcionuoja praktikoje. Planuojamos įsigyti priemonės, pamokų veiklų metu leis geriau atskleisti integralaus ugdymo galimybes, stiprins tarpdalykinę integraciją. Švietimo bendruomenė pripažino poreikį mokymą sieti su ugdymo turinio atnaujinimo iššūkiais, papildyti ir atnaujinti ugdymo turinį, bei tam reikalingas priemones. Paradoksalu, bet šiuolaikinis mokinys, didesnę laiko dalį praleisdamas virtualioje erdvėje, mokomąjį turinį geriau įsisavina praktiniu pažinimo keliu. Todėl gimnazijoje svarbus STE(A)M ugdymas, kuris dažniausiai suprantamas, kaip tarpdalykinis, integruotas mokymas(is), grindžiamas į mokinį orientuota pedagogine sistema, todėl pabrėžiamas aktyvaus mokymosi metodų taikymas, ypač probleminis, tyrinėjimu grindžiamas mokymas(is), mokinio savarankiškas mokymasis ir mokytojo kaip pagalbininko, konsultanto vaidmuo. Išskirtine gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo kompleksinio ugdymo svarba, yra siekiama didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika ir ugdyti mokinių kūrybiškumo, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijas, formuoti inovacijų kultūrą Lietuvoje. Taigi, siekiniai yra orientuoti į praktiniais bandymais orientuotą ugdymą, kurio rezultatai bus stebimi mokiniams esant 8 klasėje, kai bus vykdomi NMPP.