Finansavimas

Šiuolaikinės lazerinės technologijos reikalauja kokybiškų optinių elementų, pasižyminčių mažais sugerties bei sklaidos nuostoliais, dideliu atsparumu lazerio spinduliuotei. Optiniai elementai - tai interferencinėmis dangomis padengti įvairios geometrijos optiniai pagrindukai, kurių savybės turi atitikti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, mažas paviršiaus šiurkštumas (<0,2-0,5 nm), maža optinė sugertis, didelis plokštiškumas (λ/10), mažas įvairių defektų tankis ir kt. Daugelis paminėtų optinių elementų savybių parametrų tiesiogiai priklauso nuo optinės medžiagos – įvairių stiklų ir kristalų (SiO2, Al2O3, LiB3O5, Co2+:MgAl2O4 ir kt.) – apdirbimo, t.y. nuo šlifavimo ir poliravimo. Vienas pagrindinių iššūkių – kaip padidinti optinių elementų atsparumą lazerio spinduliuotei. Skaidrinančių dangų arba bet kurių dangų su dideliu optiniu pralaidumu atsparumui didelę įtaką daro pagrinduko poliravimo kokybė. Šlifavimo ir galutinio poliravimo metu optiniuose paviršiuose susiformuoja įvairūs rėžiai, mikrotrūkiai, įskilimai, kurie dažnai būna pripildyti poliravimo liekanų ir paslėpti (užtrinti) po šių liekanų sluoksniu, vadinamu Bilbio (angl. Beilby) sluoksniu. Tokie defektai (pažeidimai), sukurti poliravimo metu, yra vadinami popaviršiniais defektais (angl. subsurface damage - SSD) ir turi įtakos dangų atsparumui lazerio spinduliuote. Bus pristatytos išvystytos paviršių ėsdinimo plazma ir dangų formavimo technologijos, kurios leido padidinti optinių elementų atsparumą UV ir IR lazerio spinduliuotei nuo 2 iki 4 kartų.