Finansavimas

Grafenas – dvimatis kristalas, pasižymintis unikaliomis fizikinėmis savybėmis. Grafenas gali būti naudojamas ypatingai sparčių puslaidininkinių tranzistorių kontaktų formavimui, skaidrių kontaktų formavimui saulės energetikoje ar elektronikos įrenginiuose, šilumos nuvedimui elektroniniuose grandynuose, tvirtų kompozitinių medžiagų sintezei taip pat lanksčių elektroninių įrenginių gamybai. Dalis grafeno formavimo metodų yra pagrįsti lazerinės spinduliuotės naudojimu. Šiame pranešime pristatomas unikalus grafeno formavimo būdas, pagrįstas medienos apšvita impulsine lazerine spinduliuote azoto atmosferoje. Eksperimentui buvo panaudota pušies medienos lenta. Bandinys buvo patalpintas į hermetišką kamerą su safyro langeliu. Kamera buvo užpildyta azoto dujomis. Lazerinei apšvitai buvo naudojamas nanosekundinis lazeris Baltic HP (Ekspla) ir pikosekundinis lazeris Atlantic (Ekpla). Abiem atvejais spinduliuotės bangos ilgis buvo 1064 nm. Lazerio pluošto judėjimas buvo valdomas galvoskeneriu. Sufokusuotu spinduliu buvo braižomi linijų masyvai ant bandinio paviršiaus. Tarpas tarp gretimų linijų buvo ų mikronai. Keičiant vidutinę lazerinės spinduliuotės galią bei skenavimo greiti buvo reguliuojama apšvitos doze. Lazerio spinduliuote paveikti bandiniai buvo tiriami Ramano spektroskopu. Tyrimai parodė, kad prie tam tikrų spinduliuotė dozes verčiu vyksta kelių sluoksnių grafeno formavimasis medyje, išreikštas dideliu 2D juostos intensyvumu lyginant su G ir D juosta. Papildomai atlikti paviršinės varžos matavimai parodė ženklų varžos sumažėjimą po lazerinės spinduliuotės poveikio Minimali paviršinė varža buvo gauta prie tos pačios dozes, prie kurios vyko geriausios kokybes grafeno formavimasis. Šie rezultatai atveria naujas galimybės grafeno struktūrų formavimui iš atsinaujinančių išteklių. Tokia metodika suformuoti grafeno sluoksniai gali būti naudojami superkondensatorių, jutiklių bei kituose elektronikos taikymuose.