Finansavimas

Mokslinio tyrimo idėja: paskutinį dešimtmetį rekonstruotų ir pastatytų Baltijos regiono nacionalinių viešųjų bibliotekų kaip socialinės erdvės analizė, apimanti sociologinio ir architektūros tyrimo prieigų ir metodų integraciją. Projektu siekiama analizuoti architektūros kaip materialios, simbolinės bei socialinės struktūros ir jos naudotojų socialinių praktikų sąryšius; plėtoti architektūros sociologijos perspektyvą ir tarpdisciplininę akademinę sociologijos ir architektūros sąveiką Lietuvoje. Objektas: XXI a. viešoji nacionalinė biblioteka kaip reikšminga valstybės socialinė ir žinių infrastruktūra bei nauja socialinė – architektūrinė erdvė. Tikslas: išnagrinėti nacionalines Lietuvos ir Latvijos bibliotekas ir atskleisti architektūros, organizacijos ir naudotojų sąveikos modelius. Tyrimas grįstas atvejo studijos strategija, taikant kompleksiškus tarpdisciplininius tyrimo metodus: etnografiją, multisensorinę etnografiją, erdvės sintaksę, fenomenologinę architektūros analizę ir dokumentų analizę. Atvejai: regiono vienijamos nacionalinio lygmens viešosios bibliotekos, kurių siekis – tapti nacionaline žinių erdve, kuriančia vertę visuomenei, kuriomis siekiama sukurti naują bibliotekos kaip visuomeninės institucijos vaidmenį: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atverta visuomenei 2016 m., Latvijos nacionalinė biblioteka-2014 m. Veiklos: Atvejo studijų įgyvendinimas – tyrimo duomenų nacionalinėse bibliotekose rinkimas, analizė ir teorizavimas, stažuotė Porto sociologijos institute, vizitas į Latvijos nacionalinę biblioteką, mokslinių publikacijų rengimas; dalyvavimas konferencijose, sukurtų mokslinių žinių viešinimas. Rrezultatai: Architektūros sociologijos plėtotė Lietuvoje; žinios apie aplinkos – žmogaus sąveiką tarptautiniu mastu; keliama kompetencija sociologinio architektūros tyrimo srityje; atskleisti bibliotekos organizacijos, architektūros ir naudotojų sąsajų modeliai; sukurtos žinios, taikytinos projektuojant naujus pastatus ir vertinant kokybę.