Finansavimas

Kampilobakteriozė yra viena iš aktualiausių zoonozių visame pasaulyje įskaitant ir Lietuvą. Dažniausiai šią ligą sukelia Campylobacter jejuni rūšis, tačiau iki 20 proc. visų susirgimų siejama su C. coli rūšimi. Kampilobakteriozės gydymui gali reikėti antibiotikų, ypač pacientams, kurių imunitetas yra nusilpęs. Wieczorek K. atlikti tyrimai parodė, kad beveik pusė kampilobakterijų padermių išskirtų iš paukštienos produktų vidurio Europoje yra atsparios antibiotikams, kurie naudojami medicinoje ir veterinarijoje, o trečdaliui padermių būdingas dauginis atsparumas. Išaugęs antibiotikų naudojimas medicinoje ir žemės ūkyje kelia didelę problemą visuomenės sveikatai, nes kampilobakterijos tampa atsparios tokiems antibiotikams kaip makrolidai, chinolonai ir fluorochinolonai. Bakterijų atsparumo antibiotikams išsivystymui įtakos turi ne tik neracionalus jų naudojimas, bet gali būti susijęs ir su bakterijoms būdinga horizontalia genų pernaša bei genų, lemiančių atsparumą antibiotikams, nukleotidų taškinėmis mutacijomis, kaip pvz., gyrA ar 23S rRNR gene. Šiomis dienomis daug dėmesio skiriama C. jejuni atsparumo antibiotikams tyrimams, tačiau šio tyrimo metu bus įvertintas C. coli padermių išskirtų iš skirtingų šaltinių atsparumas antibiotikams. Tai suteiks naujų žinių apie skirtingų kampilobakterijų rūšių atsparumą antibiotikams. Tyrimo metu bus atrinktos C. coli padermės išskirtos iš skirtingų kampilobakterjų šaltinių bei atliekami su antibiotikų atsparumu susijusių genų paieškos tyrimai taikant molekulinės biologijos metodus paremtus polimerazės grandinine reakcija (PGR). Tyrimo metu bus įvertintas su antibiotikų atsparumu susijusių genų (gyrA, tetO, 23S rRNR bei cmeB) paplitimas C. coli padermėse išskirtuose iš broilerių produktų, laukinių paukščių, pieninių galvijų, naminių augintinių, aplinkos vandens ir žmonių. Tikimasi, kad gauti tyrimų rezultatai suteiks naujų žinių apie C. coli padermių išskirtų iš skirtingų šaltinių atsparumą antibiotikams.