Finansavimas

Projektą sudaro mokslo‐visuomenės‐politikos trinarės ašies tyrimas, savo ruožtu analitiškai išskirtinas į tris atskirus, tačiau tarpusavyje organiškai susijusius etapus.1. Pirmasis įvardintinas kaip mokslinio žinojimo filosofinės artikuliacijos problema: turime a priori kritiškai vertinti teorizuojantį požiūrį į mokslą kaip žinias, kurios yra atskiriamos nuo jų kilmės, raidos, konkteksto, tikslų ir taikymo priemonių, kur neatsižvelgiama į mokslinio pasaulėžiūrio sudėtingumą, vystymąsi, kaitą ir lankstumą. 2. Kaip tuomet apibrėžti mokslinę veiklą? Antrąji etapą lemia pirmasis, lokalizuojantis mokslinį žinojimą socio‐kultūrinėje ir para‐politinėje terpėje. Jei mokslo žinių turinys ir vertė yra nustatomi tik atitinkamų praktikų (veiklos) kontekste, kuris iš esmės yra socialinės ir technologinės prigimties, mokslų praktika būtinaiįtraukiama į sprendimų priėmimo procesą, t.y. tampa plačiąja prasme politine veikla. Čia susiduriame su mokslo re/de/sub/trans,‐ politizacijos problema.3. Trečiasis etapas yra mokslo ideologizacijos problema. Neabejotinai esama daugybės mokslinį pasaulėvaizdį (dez)integruojančių metafizinių veiksnių, sąlygojančių dažniausiai tylų, tačiau kartais triukšmingą ir brutalų Vakarų civilizacijos "mokslinį pasaulėžiūrio" propagavimą. Tačiau skelbiamos vizijos apie atvirą žinių visuomenę, harmoningai integruotą politiką, į pažangą vedančias technologijų ir mokslo vertybes nėra nei akivaizdžios, nei savaime suprantamos. Klaustina, ar esama galimybės mokslinio žinojimo universalumą ir teisėtumą paaiškinti kitaip, ne per "civilizacijų konflikto" ar "postkolonialinės politikos" prizmę, bet pasitelkiant praktoteorijos, postfenomenologijos, neopragmatizmo, transhumanizmo, posthumanizmo filosofemas.Taigi projektas į savo tyrimą integruoja EK "Mokslo visuomenėje programos" raginimus permąstyti mokslo, visuomenės, kultūros ir technologijų santykį, tbet inicijuotos darbotvarkės ambicingumą diversifikuoja pasirinktais konceptualiniais instrumentais.