Finansavimas

Europos strateginiame energetikos technologijų plane numatyta, kad iki 2030 m. 25% suvartojamos elektros energijos būtų gauta iš atsinaujinančių šaltinių. Saulės energija yra pats galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis. Tinkamai ištobulinus Saulės elementus (SE), galima visiškai patenkinti visuomenės energijos poreikį. Šiuo metu daugiausia (apie 90 proc.) naudojami silicio SE, tačiau juos gaminti brangu ir sudėtinga. Pastarąjį dešimtmetį saulės energetikoje sparčiai kelią skinasi organiniai bei hibridiniai SE. Tarp pastarųjų išsiskiria perovskitiniai saulės elementai (PSE), kurių efektyvumas jau viršijo 22% [Nature Energy, 2016, 1, 15017]. Šie elementai pasižymi konstrukcijos paprastumu bei pigiomis žaliavomis, todėl šiuos SE siekiama įdiegti į šiuolaikinių technologijų rinką. Šį procesą lėtina keletas kliūčių. Viena jų - skylių transportui naudojamo p-tipo organinio puslaidininkio spiro-OMeTAD brangi penkių pakopų sintezė [Chem. Rev., 2007, 107, 1011], antra - neišspręsta šių prietaisų stabilumo problema. Šiuo metu vyksta intensyvi paprastesnių ir pigesnių efektyvių organinių puslaidininkių sintezės metodų paieška bei ieškomi būdai kaip užtikrinti SE ilgaamžiškumą. Teikiamo projekto tikslas - susintetinti naujus karbazolil- bei fluorenilgrupes turinčius p-tipo organinius puslaidininkius, skirtus efektyviems perovskitiniams saulės elementams. Vykdant šį projektą ne daugiau trijų pakopų reakcijomis bus sintetinamos naujos karbazolilo bei fluorenilo chromoforus turinčios struktūros bei įvertinta jų kaip skyles transportuojančių organinių puslaidininkių panaudojimo saulės elementuose galimybė. Projekto laukiamas rezultatas – nauji karbazolil- bei fluorenilfunkcines grupes turintys p-tipo organiniai puslaidininkiai, skirti efektyviems perovskitiniams saulės elementams. Dalyvaudama šiame projekte jaunoji tyrėja įgis kompetenciją labai perspektyvioje bei inovatyvioje mokslo srityje.