Finansavimas

Žemės paviršius per valandą gauna apie 178 TWh Saulės energijos, tuo tarpu metinis pasaulio poreikis tėra 111 TWh. Tinkamai ištobulinus saulės elementus (SE) galima visiškai šį poreikį patenkinti, todėl daugelyje šalių įvairiais būdais stimuliuojama Saulės energetikos plėtra. Per pastaruosius penkerius metus hibridiniai SE, veikiantys perovskitų bei TiO2 pagrindu, tapo didelio susidomėjimo objektu, kuriant naujos kartos SE, kurių efektyvumas jau viršijo 22% [Angew. Chem. Int. Ed. 2018, 57, 2554]. Šie elementai pasižymi konstrukcijos paprastumu bei pigiomis žaliavomis, lyginant su paplitusiais (komerciniais) silicio SE. Spartesnį perovskitinių saulės elementų (PSE) įdiegimą į rinką stabdo pagrindiniai jų trūkumai: pirma, skyles transportuojantis organinis puslaidininkis spiro-OMeTAD laikui bėgant prietaise susikristalina, tuo mažindamas pastarojo efektyvumą [Chem. Rev., 2007, 107, 1011], antra, šio puslaidininkio laidumui padidinti pridedami joniniai priedai, kurie yra greitos prietaiso degradacijos priežastimi. Todėl naujų efektyvių organinių puslaidininkių paieška išlieka labai aktuali. Vykdant šį projektą bus sintetinami nauji organiniai puslaidininkiai, skirti teigiamų krūvininkų pernašai PSE-tuose. Teikiamo projekto tikslas – iš 3,6-dibromkarbazolo susintetinti organinius puslaidininkius, skirtus perovskitiniams saulės elementams. Projekte bus vykdoma tarpinių junginių bei tikslinių teigiamus krūvininkus transportuojančių struktūrų sintezė, jos metodo optimizavimas, naujos skyles transportuojančios molekulės bus charakterizuojamos ir įvertintas jų tinkamumas PSE. Projekto laukiamas rezultatas – nauji molekuliniai stiklai, kurie savo fotoelektrinėmis, terminėmis bei elektrocheminėmis savybėmis tiktų perovskitiniams saulės elementams konstruoti. Dalyvaudamas šiame projekte jaunasis tyrėjas įgis kompetenciją labai perspektyvioje bei inovatyvioje mokslo srityje.