Finansavimas

Klimato šilimo grėsmė bei prognozuojamas naftos ir dujų resursų išsekimas skatina intensyvią alternatyvių energijos šaltinių plėtrą. Žemės paviršius per valandą gauna apie 178 TWh Saulės energijos, tuo tarpu metinis pasaulio poreikis tėra 111 TWh. Tinkamai ištobulinus saulės elementus (SE) galima visiškai šį poreikį patenkinti, todėl daugelyje šalių įvairiais būdais stimuliuojamas Saulės energetikos vystymas. Pastaruoju metu kuriant naujos kartos SE didelį susidomėjimą kelia hibridiniai SE, veikiantys perovskitų bei TiO2 pagrindu. Ypatingai spartų perovskitinių saulės elementų (PSE) vystymąsi demonstruoja jų efektyvumo kitimas per penkerius metus: nuo kuklių 3,8 % iki daugiau kaip 21 % [Energy Environ. Sci. 2016, 9, 1681]. PSE, lyginant su šiuo metu labiausiai paplitusiais komerciniais silicio SE, pasižymi konstrukcijos paprastumu bei pigiomis žaliavomis, todėl visiškai realu, kad jie netrukus bus komercializuoti. Viena iš komercializavimo procesą stabdančių priežasčių yra šiuo metu populiariausio skylių transportui PSE naudojamo organinio puslaidininkio (spiro-OMeTAD) penkių stadijų sintezė [Chem. Rev., 2007, 107, 1011] bei greitą prietaiso degradaciją lemiantys šio puslaidininkio laidumui padidinti pridedami joniniai priedai. Todėl naujų efektyvių organinių puslaidininkių paieška ir toliau yra aktuali.Teikiamo projekto tikslas - iš 3,6-dibromkarbazolo susintetinti organinį puslaidininkį, skirtą perovskitiniams saulės elementams. Projekte bus vykdoma tarpinių junginių bei tikslinės teigiamus krūvininkus transportuojančios struktūros sintezė, jos metodo optimizavimas, nauja skyles transportuojanti molekulė bus charakterizuojama ir įvertinamas jos tinkamumas PSE. Projekto laukiamas rezultatas – nauji molekuliniai stiklai, kurie savo fotoelektrinėmis, terminėmis bei elektrocheminėmis savybėmis tiktų perovskitiniams saulės elementams konstruoti.Dalyvaudamas šiame projekte studentas įgis kompetenciją labai perspektyvioje bei inovatyvioje mokslo srityje.