Finansavimas

2021 m. sausį įsigaliojus naujai Lobistinės veiklos įstatymo redakcijai, buvo įtvirtinta kryžminio deklaravimo pareiga. Tai reiškia, kad informaciją apie tą patį lobistinės veiklos epizodą turi atskleisti tiek jame dalyvavęs lobistas, tiek – viešosios valdžios atstovas. Teoriškai kryžminis deklaravimas yra pozityvus instrumentas, kuris turėtų didinti lobizmo, o tuo pačiu ir teisėkūros, kuri yra lobizmo objektas, skaidrumą. Tačiau kyla abejonių, ar tai realu, o ypač – Lietuvoje. Tikėtina, kad kryžminis deklaravimas, sukūręs didelę administracinę naštą ir būtinybę deklaruoti itin tiksliai, stums lobizmą į šešėlį, o tai darys neigiamą įtaką teisėkūros skaidrumui. Panašios tendencijos pastebimos ir pirmojoje lobistinės veiklos deklaravimo, įsigaliojus minėtoms noveloms, praktikoje. Tad šio projekto tikslas – sistemiškai išanalizuoti, ar įtvirtinta kryžminio deklaravimo pareigos atmaina (ir kitos priemonės) užtikrina teisėkūros skaidrumą Lietuvoje, identifikuoti probleminius šio teisinio įrankio aspektus ir pateikti siūlymus, kaip būtų galima tobulinti jį įtvirtinantį teisinį reguliavimą bei rekomendacijas dėl kitų, papildomų ir (ar) alternatyvių, priemonių, galinčių užtikrinti teisėkūros skaidrumą Lietuvoje. Projektas bus vykdomas, be kita ko, konsultuojantis su iškiliausiais lobizmo reglamentavimo tyrėjais lyginamosios teisėtyros srityje, renkant duomenis užsienio valstybių lobizmo reglamentavimą įgyvendinančiose institucijose. Tokiu būdu bus siekiama nustatyti gerąsias praktikas, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Tyrimo rezultatai mokslinių straipsnių ir pranešimo mokslinėje konferencijoje pavidalu bus pristatyti nacionalinei ir tarptautinei bendruomenei. Projektas prisidės prie Lietuvos ir lyginamųjų lobizmo reglamentavimo ir teisėkūros skaidrumo tyrimų plėtros. Tyrimo rezultatus bus galima panaudoti tobulinant Lietuvoje įtvirtintą kryžminio deklaravimo atmainą, jos įgyvendinimo tvarką, tikimasi, kad jie paskatins teisėkūros skaidrumo didinimo procesus šalyje.