Finansavimas

Naujausi organinės optoelektronikos pasiekimai, susiję su organiniais šviestukais (angl. organic light-emitting diodes/OLED) patvirtino, kad ekonomiškai naudinga tobulinti ir kurti naujas elektroaktyvias medžiagas, taip pat vystyti OLED technologijas. Mažo ploto OLED displėjai optoelektronikos rinkoje jau sudaro šimtus milijonų JAV dolerių. Didelio ploto OLED vaizduokliai veržiasi į televizijos rinką. Pastaruoju metu baltos šviesos prietaisai jau pritaikomi apšvietimo technologijoms. Paminėtų technologijų proveržis ir vystymasis neišvengiamai susijęs su naujais moksliniais ir taikomaisiais tyrimais. Nežiūrint didelio proveržio, organiniai šviestukai turi įvairiausių trūkumų, t.y. mažas efektyvumas, nesubalansuota krūvių injekcija dėl nesutampančių skirtingų sluoksnių HOMO-LUMO lygmenų, taip pat lėta krūvių pernaša sluoksniuose. Nesubalansuotas skylių ir elektronų judėjimas prietaise susiaurina rekombinacijos zoną emisijos sluoksnyje, todėl mažėja efektyvumas, ypač prie didesnio skaisčio, ir sutrumpėja prietaiso veikimo laikas. Pastaruoju metu sintetinamos įvairios emisinių sluoksnių medžiagų struktūros, tačiau vis dar išlieka nemažai trūkumų-per mažas teigiamų krūvių judris, per dideli injekcijos barjerai dėl nesutampančių HOMO lygmenų, netinkamas sluoksnių morfologinis ir terminis stabilumas. Dėl paminėtų priežasčių yra didelis poreikis emiterių medžiagoms, kurios turėtų didelius krūvininkų judrius sluoksniuose, didelį terminį ir morfologinį stabilumą dėl aukštų stiklėjimo temperatūrų verčių ir pasižymėtų termiškai aktyvuojamos uždelstosios fluorescensijos (TADF) efektu. Tokias medžiagas suformavus prietaisų struktūrose, būtų kelis kartus padidinamas bendras prietaisų efektyvumas. Šio projekto tikslas – naujų, termiškai aktyvuojamos uždelstosios fluorescensijos (TADF) efektu pasižyminčių medžiagų turinčių substituoto bikarbazolo pagrindą sintezė ir panaudojimas amorfinių sluoksnių, kurie pasižymėtų TADF efektu, formavimui. Tokie nanosluoksniai naudojami