Finansavimas

Įvadas. Galvos ir kaklo navikai (GKN), pasižymintys grėsminga eiga ir nepalankia prognoze, yra rimta šiandienos visuomenės sveikatos problema. Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų, apie 60 proc. pacientų nustatomos vėlyvosios ligos stadijos (III ar IV), 20–50 proc. III-IV stadijos pacientų nustatomas lokoregioninis recidyvas per pirmus dvejus metus, o penkerių metų išgyvenamumas tesiekia 25-40 proc. Šiai dienai nėra patikimų biožymenų, kurie leistų anksti diagnozuoti ir prognozuoti galvos ir kaklo navikų eigą bei atsaką į gydymą. Manoma, kad ligos atkryčius sąlygoja įgimtas arba įgytas vėžinių ląstelių atsparumas. Tyrimo tikslas. Mokslinės kvalifikacijos tobulinimas, vykdant aukšto lygio MTEP projektą vėžio biologijos srityje, siekiant išsiaiškinti naujus genominius, transkriptominius predikcinius bei prognozinius veiksnius ir rezistentiškumą sąlygojančius biologinius mechanizmus sergantiems galvos ir kaklo navikais. Medžiaga ir metodai. Mūsų planuojamas tyrimas paremtas hipoteze, kad rezistentiškumą gydymui lemia ne pavieniai biologiniai veiksniai, o jų visuma. Tyrimo metu, naudojant modernias genominių ir transkriptominių biožymenų analizės technologijas, planuojami išsamūs navikinės medžiagos mutacijų tyrimai, genų ekspresijos bei ją reguliuojančių mikro RNR (miRNR) analizė kartu su ŽPV identifikavimu. Yra duomenų, kad skysčio biopsijoje esanti cirkuliuojanti navikinė DNR (ctDNR), jos integralumas bei pakitusi miRNR raiška indikuoja agresyvų naviko fenotipą. Šio tyrimo metu, prognozuojant rezistentiškumą gydymui, bus apjungiami didžiausią predikcinę vertę turintys genominiai bei transkriptominiai biožymenys identifikuoti navike ir skysčio biopsijoje. Taip pat bus ieškoma sąsajų tarp biologinių žymenų ir ligos eigos. Tikimasi, kad nustatyti nauji biožymenys turės reikšmės GKN sergančių pacientų gydymo individualizavimui, neinvaziniam atsako bei ligos eigos sekimui bei pasiūlys naujas rezistentiškų ląstelių įjautrinimo terapijai galimybes.