Finansavimas

Per pastaruosius du amžius smarkiai padidėjus užterštumui, prasidėjus žymiai klimato kaitai bei senkant iškastinio kuro atsargoms, yra ieškoma alternatyvių būdų elektros energijai gauti. Kovojant su šiomis problemomis ES įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti, kad 25% suvartojamos elektros energijos būtų gauta iš atsinaujinančių šaltinių. Kaip vienas alternatyvių elektros energijos gavybos būdų yra saulės energijos panaudojimas. Šiuo metu praktikoje plačiai naudojami silicio saulės elementai, tačiau susidūrus su tokiomis problemomis kaip itin gryno sicilio poreikis bei sudėtingos gamybos metodikos, dėl ko išauga saulės elementų savikaina, ieškoma kitokių medžiagų, kurias būtų galima naudoti saulės elementų gamybai. Viena iš perspektyviausių alternatyvų yra perovskitiniai saulės elementai (PSE). Pastarūjų energijos konversijos našumas per kelis metus šoktelėjo nuo 4% iki daugiau nei 21% [Nature Energy, 2016, 1, 15017], o tandeminės perovskitinės/silicio saulės celės našumas siekia net 23,6% [Nature Energy, 2017, 2, 17009], be to šie elementai taip pat pasižymi konstrukcijos paprastumu ir maža savikaina. Nors per pastaruosius penkerius metus perovskitiniai saulės elementai ir pasiekė įspūdingus ektyvumus, to nepakanka jų komercializavimui. Viena iš pagrindinių kliūčių– teigiamų krūvininkų pernašai šiuo metu naudojamų organinių puslaidininkių kaina bei sudėtinga daugiakomponentė jų legiravimo sitema [Phys. Chem. Chem. Phys., 2013, 15, 2572], kuri be kita ko dar ir turi neigiamos įtakos viso elemento ilgaamžiškumui [ACS Appl. Mater. Interfaces, 2016, 8, 5981]. Šiuo metu vyksta intensyvi paieška junginių galinčių efektyviai funkcionuoti PSE be legirantų. Vienas iš būdų užtikrinti gerą krūvininkų judrį ir laidumą yra molekulių savaiminis susipakavimas į tvarkingas struktūras. Tokio tipo molekulės leistų išspręsti dvi problemas vienu metu: sumažinti įrenginio gamybos sudėtingumą bei padidinti ilaamžiškumą.