Finansavimas

Dėl žmonių populiacijos augimo ir nuolat didėjančio energijos naudojimo tenka ieškoti švaresnių ir saugesnių alternatyvų iškastiniam kurui ir branduoliniai energijai. Be to dėl iškastinio kuro deginimo atsirandantys klimato pakitimai lemia visuomenės susidomėjimą alternatyviais energijos šaltiniais kurie pakeistų naftos produktus ir akmens anglį. Fotovoltinėmis sistemomis, kurios saulės energiją verčia į elektros energiją, būtų galima pilnai patenkinti dabartinius energijos poreikius. Šiuo metu praktikoje plačiai naudojami silicio saulės elementai, tačiau susidūrus su tokiomis problemomis kaip itin gryno silicio poreikis bei sudėtinga gamyba, dėl ko išauga saulės elementų savikaina, ieškoma kitų medžiagų kurias būtų galima naudoti saulės elementų gamybai. Viena iš perspektyviausių alternatyvų yra perovskitiniai saulės elementai (PSE). Pastarųjų energijos konversijos našumas per pastaruosius 8 metus metus šoktelėjo nuo 4% iki daugiau nei 22%, šie elementai taip pat pasižymi konstrukcijos paprastumu ir maža savikaina. Prieš keletą metų pasirodę atvirkštinės struktūros PSE (p-i-n struktūra) tapo vis patrauklesni dėl jų paprastos gamybos. Tai pat tokios struktūros įrenginiai pasižymėjo geresniu stabilumu. Šiuo metu, kaip n-tipo puslaidininkiai, plačiai naudojami fulereno C60 fragmentą turintys junginiai, tačiau šio tipo medžiagų molekules yra didelės ir dėl šios priežasties pasižymi blogu kontaktu su perovskito paviršiumi, kas nulemia nepakankamai gerą krūvininkų laidumą. Vienas iš būdų užtikrinti gerą elektronų pernašą link elektrodo yra mažamolekulinių junginių su „inkariniais“ fragmentais panaudojimas. Tokio tipo junginiai galėtų sudaryti kordinacinius ryšius su perovskito paviršiumi užtikrindami gerą kontaktą tarp paviršių kas leistų pagerinti krūvininkų pernašos greitį.