Finansavimas

Analizuojant vyresnio amžiaus asmenų lūkesčius globai senatvėje, pastebima, kad Lietuvoje dar vis stipri šeimos globos tradicija. Visgi suaugusių vaikų pasirinkimas, ar imtis globos funkcijų patiems ar pasitelkti formalios globos paslaugas nėra paprastas: šeimos narių galimybes rūpintis vyresnio amžiaus giminaičiais mažina šeimos globos funkcijų silpnėjimas, susijęs su nepilnų šeimų skaičiaus augimu ir šeimos narių teritoriniu mobilumu (pavyzdžiui, migracija), be to, valstybės lygmeniu neformaliems globėjams beveik nėra jokios pagalbos sistemos. Taigi nors neformali globa yra labiausiai pageidaujama daugelio vyresnio amžiaus asmenų globos alternatyva, tausojanti valstybės viešuosius resursus, paramos neformaliems globėjams stoka, naštos pojūtis ir visuomenės spaudimas globoti vyresnio amžiaus asmenį vengiant globos įstaigoje gali neigiamai veikti tiek globėjo ir globojamo asmens gerovę, tiek neformalios globos kokybę ir turėti įtakos priimamiems sprendimams dėl globos. Projekto tikslas: tobulinti podoktorantūros stažuotojos mokslinę kompetenciją atliekant aukšto lygio tyrimus, atskleidžiančius globėjų (ne)formalios globos pasirinkimo prielaidas, motyvus ir procesą bei pristatant šių tyrimų rezultatus tarptautinėje mokslo erdvėje. Tyrimo rezultatai atskleis (ne)formalios globos pasirinkimus veikiančių sąlygų įtaką ne tik individo lygmenyje (pavyzdžiui, socialinės paramos tinklas, darbinės veiklos ir globos įsipareigojimų derinimas, finansinės galimybės, socialinės globos sistemos subjektyvus vertinimas), bet ir kultūrinių bei socialinių veiksnių įtaką (pavyzdžiui, socialinių paslaugų sistemos ypatumai, visuomenės lūkesčiai apie priimtinas senstančių tėvų globos normas, stacionarios globos sistemos vertinimas). Projekto rezultatai bus pristatomi mokslo ir neakademinei bendruomenėms tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis.