Finansavimas

Projektu siekiama nustatyti Lietuvos politinės ekonomijos institucinių sričių formalių ir neformalių institucijų ir jų tarpusavio sąveikos įtaką darbo santykių institucinės srities veikimo rezultatams bei galimybei pasiekti 2017 m. pradėtos įgyvendinti darbo santykių reformos tikslų – didinti darbo santykių lankstumą bei plėsti kolektyvinių derybų mastą. Šiuo tikslu, taikant atvejo studijos ir lyginamojo tyrimo metodus bei statistinę duomenų analizę, bus: sudarytas darbo santykių formalių ir neformalių institucijų ir šių institucijų sąveikos su kitų institucinių sričių – įmonių valdymo, profesinio mokymo ir švietimo, prekių rinkos, gerovės valstybės, įmonių tarpusavio santykių – konceptualinis modelis; atlikta darbo santykių realaus lankstumo ir kolektyvinių darbo santykių ES valstybėse lyginamoji analizė; nustatyta, kokios darbo santykių ir kitų politinės ekonomijos institucinių sričių formalios ir neformalios institucijos leidžia geriausiai paaiškinti darbo santykių lankstumą ir kolektyvinių darbo santykių būklę Lietuvoje; identifikuotos didžiausią įtaką darbo santykių lankstumui ir kolektyviniams darbo santykiams darančios neformalios bei formalios institucijos; atlikta šių institucijų kaitos sąlygų analizė. Mokslinio tyrimo rezultatai paaiškins, kaip tarpusavyje yra susijusios formalios ir neformalios darbo santykių institucijos ir kaip ši institucinė sąveika lemia esamą ir būsimą darbo santykių lankstumą ir kolektyvinių darbo santykių būklę. Tyrimas pateiks rekomendacijas, kaip pagerinti darbo santykių reformos Lietuvoje įgyvendinimą. Tyrimo rezultatai bus aktualūs Vidurio ir Rytų Europos pokomunistinės transformacijos, lyginamųjų kapitalizmo studijų ir ES integracijos tyrimų kontekste, padės geriau suprasti regiono politinių ekonomijų mišrią, vidiniais bei išoriniais prieštaravimais pasižyminčią institucinę struktūrą, suprasti tokių institucijų kaitą.